Atsiliepimas apie Gintaro Lučinsko knygą ?Pogrindin? ?Geležinio Vilko? organizacija Alytaus apskrityje (1940?1941)?
1941 m. birželio sukilimas lyg galingas sprogimas sudrebino visą Lietuvą. Tai buvo entuziastingas, visuotinis ir spontaniškas lietuvi? tautos bandymas nusikratyti sovietine okupacija ir atgauti valstybinę nepriklausomybę. Nors 1941 m. birželio sukilimas buvo vienas ryškiausi? ir dramatiškiausi? Antrojo pasaulinio karo epizod? Lietuvoje, tačiau iki šiol lieka nepakankamai ištirtas ir tebetyrin?jamas Lietuvos istorik?. Tokią situaciją sąlygojo daugyb? priežasči?. Pats sukilimas truko tik apie savaitę laiko, jis sutapo su naci?-soviet? karo pradžia ir buvo užgožtas v?lesni? ilgalaiki? proces? ir žiauri? ?vyki? (nacistin?s ir sovietin?s okupacij?, holokausto, pokario tr?mim? ir partizaninio karo, ir t. t.). V?lesni ir žymiai ilgiau trukę istoriniai ?vykiai tautos istorin?je atmintyje nustelb? ir išblukino prisiminimus apie š? herojišką, bet trumpą naujausios m?s? istorijos puslap?. Prisiminimai ir pagarba Birželio sukilimui buvo palaikomi tik ? Vakarus pasitraukusi? sukilimo dalyvi? pastangomis. Lietuvoje sąlygos tyrin?ti 1941 m. birželio sukilimo istoriją atsirado tik po nepriklausomyb?s atk?rimo. Iki šiol dauguma Lietuvos istorik? daugiausia tyrin?jo Lietuvi? aktyvist? fronto (toliau LAF) susik?rimą ir veiklą Berlyne, LAF programą ir ideologines nuostatas.
Pakankamai gerai yra išnagrin?ti sukil?li? veiksmai Kaune, Lietuvos laikinosios vyriausyb?s paskelbimas ir jos veikla pirmosiomis karo ir naci? okupacijos savait?mis, svarbiausi? sukilimo organizatori? ir vad? likimai. Vienas mažiausiai ištirt? sukilimo aspekt? yra antisovietinio pogrindžio organizacij? ir sukil?li? veiksmai Lietuvos provincijoje ? apskrityse ir valsčiuose.
Profesional?s istorikai faktiškai nesidom?jo šiuo klausimu, palikdami j? rajonuose gyvenanči? istorijos mokytoj?, kraštotyrinink? ir kit? savo krašto istorija besidominči? entuziast? valiai. Kaip teigiamą išimt? b?t? galima nurodyti dr. V. Brandišausko parengtą dokument? rinkin?, atskirus ?Versm?s? leidyklos išleistus valsči? istorijos tomus, reguliariai ?Trimito? žurnale publikuojamus straipsnius 1941 m. birželio sukilimo tema 1]. Antisovietinio pogrindžio ir Birželio sukilimo provincijoje tyrim? ignoravimas, manyčiau, yra klaidinga ir taisytina pozicija.
Sistemingi ir nuosekl?s šios temos tyrimai leist? atsakyti ? keletą labai svarbi? klausim?, atsakym? ? kuriuos iki šiol neturime. Pirmiausia susidarytume konkret? ir visapusišką vaizdą apie sukilimo eigą visoje Lietuvoje. Galb?t išryšk?t? kai kurie regioniniai skirtumai ir specifiniai bruožai, nes pogrindžio veiklos ir sukilimo masiškumas, intensyvumas bei trukm? ?vairiose apskrityse ir valsčiuose buvo skirtingi. Kita vertus, labiau atsiskleist? ir visai Lietuvai b?dingi d?sningumai, patvirtinantys m?s? nuojautas ir supratimą apie sukilimo visuotin? ir masin? pob?d?.
Be to, gal?tume sužinoti bent apytikr? pogrindžio ir sukilimo dalyvi? skaiči? ir j? patirtus nuostolius, taip pat sukil?li? pasiektus laim?jimus (užimtus miestelius, atkurtas vietin?s valdžios ?staigas, ?vykdytas diversijas, Raudonosios armijos daliniams ir sovietini? pareig?n? b?riams padarytus nuostolius ? nukautus, sužeistus ir paimtus ? nelaisvę raudonarmiečius ir sovietinius aktyvistus). Verti d?mesio ir kiti mažai tyrin?ti rezistencijos ir Birželio sukilimo aspektai: antisovietinio lietuvi? pogrindžio k?rimasis ir veikla iki naci?-soviet? karo, vietini? pasipriešinimo grupi? ryšiai su pogrindžio vadovyb?s centrais Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose miestuose. Labai reikalingi tyrimai apie sukilimo dalyvi? motyvaciją, socialinę kilmę, profesiją, amži?, dalyvavimą Nepriklausomos Lietuvos laik? organizacij? (Šauli? sąjungos, jaunalietuvi?) ir partij? veikloje. Atsakymai ? šiuos klausimus leist? paaiškinti, kokie žmon?s ir d?l koki? priežasči? ?sitrauk? ? pasipriešinimo organizacijas ir tapo sukil?liais.
Beveik ? visus aukščiau iškeltus klausimus ir problemas atsakymą regioniniu ? Alytaus apskrities mastu pateikia G. Lučinsko knyga. Knygos autorius labai kruopščiai ištyr? archyvinius dokumentus, istorinę literat?rą ir spaudą, apklaus? gyvus išlikusius liudininkus. Tok? darbą gal?jo atlikti tik savo krašto (Dz?kijos) patriotas ir istorijos gerb?jas. G. Lučinskui pavyko išaiškinti net 588 Alytaus apskrityje veikusios pogrindin?s ?Geležinio vilko? organizacijos narius. Vien šis skaičius liudija, koks stiprus buvo Dainavos krašto žmoni? patriotizmas ir nepasitenkinimas okupacine soviet? valdžia. Turb?t sunku b?t? surasti kitą Lietuvos apskrit?, kurioje iki naci?-soviet? karo b?t? veikusi tokia gausi antisovietinio pasipriešinimo organizacija.
G. Lučinsko knygoje pateikiami ?Geležinio vilko? organizacijos dalyvi? sąrašai, atsiminimai, straipsniai, svarbiausi? organizacijos nari? biografijos, archyviniai dokumentai, nuotraukos ir kiti liudijimai. G. Lučinsko parengta knyga ? svarbus ind?lis ? 1940?1941 m. antisovietin?s rezistencijos tyrimus ir paminklas už Lietuvos nepriklausomybę kovojusiems Dainavos krašto žmon?ms. Kartu tai geras pavyzdys kitiems kraštotyrininkams, lokalin?s istorijos tyrin?tojams ir savo gimtin?s gerb?jams. Jeigu daugiau žmoni? sekt? šiuo pavyzdžiu, tuomet nebelikt? joki? ?balt? d?mi?? nei Lietuvos, nei atskir? jos region? istorijoje.
Dr. Ar?nas Bubnys
1] 1941 m. birželio sukilimas: Dokument? rinkinys, sud. V. Brandišauskas, V., 2000, 378 p.