Prasidėjus krizei jaunimo nedarbas išaugo dvigubai. Pastaruoju metu stebima atvirkštinė tendencija – jaunųjų bedarbių sparčiai mažėja. Dėl to nemažai nuopelnų priskiriama įvairioms įdarbinimo programoms. Visgi tiek Darbo birža, tiek darbdaviai pripažįsta, jog jaunuoliams dažnai trūksta ne tik kvalifikacijos, bet ir motyvacijos, o mokymo įstaigos neretai rengia specialistus, kurių profilis neatitinka paklausos. Remiantis „Eurostat“, lyginant 2011 ir 2012 m. liepos duomenis, jaunimo nedarbas Lietuvoje sumažėjo nuo 33,1 iki 25,6 proc. Panašios tendencijos vyrauja ir uostamiestyje.
Pernai Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje jaunimo iki 25 metų nedarbo lygis sudarė 7,3 proc., šiemet – 6 proc. Šiais metais per 8 mėnesius užregistruota 6 300 jaunų asmenų iki 25 metų, o įdarbinta 2 574. Praėjusiais metais tuo pat metu užsiregistravo 5 274 jauni asmenys, įdarbinti 2 139. „Šiuo metu jaunimui galime pasiūlyti dvi priemones – įdarbinimą subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimą“, – sakė Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Egidijus Palevičius. Vis dėlto, pasak jo, „jaunimui labiausiai trūksta motyvacijos ir noro dirbti“, be to, „didelę įtaką daro neatitikimas tarp pasiūlos ir paklausos, nes kai kurių specialybių atstovų paruošiama per daug, o jų poreikis nėra toks didelis“.
Lietuvoje yra beveik 23 tūkst. asmenų, kuriems pašalpos nenutrūkstamai mokamos trejus ir daugiau metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina apkarpyti pašalpas ilgalaikiams jų gavėjams. Tiems, kas pašalpą gavo ilgiau nei 5 metus, ji nebebus skiriama. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas. Jomis siūloma sumažinti socialines pašalpas ilgalaikiams jų gavėjams. Pavyzdžiui, asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, kurie socialinę pašalpą gauna nuo 1 iki 2 metų, ji būtų mažinama 20 proc. Gaunantiems pašalpą nuo 2 iki 3 metų jos dydis mažėtų 30 proc. Nuo 3 iki 4 metų – 40 proc. O gaunantiems pašalpą nuo 4 iki 5 metų jos dydis būtų mažinamas 50 proc.
Tiems, kurie yra socialiai remiami ilgiau nei 5 metus, pašalpos mokėjimai būtų išvis nutraukti. Išskyrus tuos atvejus, jei asmuo turi vaikų ar įvaikių. Tokie pakeitimai turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per 2012 metų pirmąjį pusmetį socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį gavo 7,25 proc. Lietuvos gyventojų (231,4 tūkst. asmenų arba 118,5 tūkst. šeimų).
Parengta pagal ELTĄ