Apie Rimvydą ir Žaibą (1 d.)

1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemio pušynėlyje žuvo Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas, iš Mockavos kilęs Vytautas Prabulis-Žaibas.

Pušynėlio rytų šlaite, kur prieš 63 metus buvo įrengtas partizanų bunkeris, šiandien tūno dauba, o šalimais yra kuklus prieš kokius 20 metų pastatytas antkapinis paminklas.

Bandau įsivaizduoti, ką pastaraisiais mėnesiais, dienomis, valandomis, sekundėmis jautė, galvojo pirmieji ir paskutiniai to niūraus bunkerėlio šeimininkai (ar kada nors pavyks jį rekonstruoti, mūsų krašto jaunimui parodyti ir apie čia žuvusių partizanų žygdarbius papasakoti?).

Atklysta mintys iš partizano Adolfo Ramanausko-Vanago dienoraščio: „Kovodami tikėjome, kad ištversim keturis metus ir išsaugosim savo ginkluotas pajėgas. Nepalaužiamą lietuvių tautos valią ir ryžtą suvienijom su laisvo pasaulio jėgomis, kad planetoje visiems laikams būtų sunaikinta civilizacinė XX amžiaus gėda.“

Ar tomis dienomis tikėjo iškilus partizanų vadas Jurgis Krikščiūnas, kad pasaulis Lietuvą rems, kovos dėl jos laisvės? Turbūt širdies gilumoje dar vylėsi, nors tiek kartų patyrė, kad ciniški Vakarai remia Lietuvą tik žvalgybos sumetimais, o iš tiesų neturi nei plano, nei noro palaikyti lietuvių karinę rezistenciją.

Kas kita saviškiai. Išeivija bandė padėti tautiečiams, bet jų veiksmus trukdė veikėjų ambicijos tapti pasipriešinimo lyderiais. Vienas iš jų – ilgametis VLIK’o veikėjas Jonas Deksnys-Hektoras, emigracijoje siekęs sukurti nepriklausomą pasipriešinimo struktūrą. J. Krikščiūnas jau seniai žinojo, kad jo veiksmus kontroliuoja ir inspiruoja buvęs rezistencijos dalyvis, MGB užverbuotas agentas Juozas Markulis-Erelis – labai pavojingas „Trojos arklys“ partizanų gretose. Juo pasinaudodami sovietai sėkmingai skaldė lietuvių emigraciją. J. Deksnio „jėgų kaupimo“ koncepcija buvo nepaprastai paranki sovietų MGB. Jie, kontroliuodami vieną struktūrą, galėjo kontroliuoti visas.

Tikėtina, kad Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas suprato, jog šis Lenkijos pasienio ruožas nėra tinkama vieta konspiracijai, lietuvių apgyvendinta teritorija traukia lenkų saugumo ir sovietinių MGB grupių dėmesį, o sovietai seka lietuvių pogrindį Lenkijoje ir nori perimti jo kontaktus su Vakarais. Bet pasirinkimo nebuvo.

Pranas Grigutis iš Kampuočių yra, ko gero, vienintelis dar gyvas šio krašto žmogus, prisimenantis J. Krikščiūną ir V. Prabulį. Pranas, 1948 m. gruodžio 23 d. vedęs vieną žymiausių mūsų krašto partizanų ryšininkių Veroniką Judickaitę ir apsigyvenęs žmonos ūkyje Budziske, atsidūrė pačiame partizaninio judėjimo sūkuryje.

Čia buvo nemažai bunkerių. Viename iš jų slapstėsi J. Krikščiūnas ir V. Prabulis. Sutemus ateidavo jie pas šeimininkus pasisvečiuoti. Už pavaišinimą atsidėkodavo jiems pasakojimais apie partizanų kovas su sovietų saugumu ir stribais.

(Bus daugiau)

(sb), punskas.pl