Ketvirtadienį paskelbusi, kad kai bankas „Snoras“ buvo uždarytas, jame vis dėlto vyko finansinės operacijos ir net buvo pervesta milžiniška suma į užsienio banką laikinajam administratoriui Saimonui Frykliui (Simon Freakley), „Respublika“ aiškinasi, kokių veiksmų griebsis parlamentinę kontrolę vykdantys Seimo nariai.
Ar pervedimai S. Frykliui buvo vieninteliai iš paralyžiuoto banko? Ar nebuvo pumpuojami ir kitiems suinteresuotiems asmenims – jei jau kartą pavyko išjungtą bankinę sistemą „nulaužti“? Ar parlamentarai apskritai norėtų, kad visuomenė tai sužinotų? Pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovo Armino Lydekos tvirtinimu, net ir parlamentiniu lygmeniu tyrimas nėra reikalingas. Pasak jo, prokuratūra „ištirs bet kokį naują faktą, jei jis atsiras, kokybiškiau ir greičiau nei politikai“.
Seimo valdantiesiems atsisakius sudaryti tyrimo komisiją dėl „Snoro“ bankroto, tiek kai kuriems politikams, tiek visuomenės veikėjams kilo abejonių, kas šiuo sprendimu yra ginamas. Neabejojama dėl vieno – taip galbūt dangstomas tarnybų neveiklumas ir bijoma, jog bus išsiaiškinta: „Snoras“ galėjo ir nebankrutuoti. Sausio 19-ąją, nepaisant opozicijos prieštaravimo, Seimas parėmė konservatorių iniciatyvą ir išbraukė iš ketvirtadienio parlamento darbotvarkės siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko „Snoras“.
Vis dėlto Seimo konservatorių seniūno Jurgio Razmos patikinimu, komisijos idėja nėra sužlugdyta, esą ją dar bus galima sukurti sausio 30-ąją, per neeilinę sesiją. Tačiau kokia tikimybė, jog valdantieji vėl neiškrės kiaulystės, jis nedrįso prognozuoti. Mat už tai, kad klausimas dėl komisijos sudarymo būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 58, susilaikė 3 parlamentarai.
Pagal ELTĄ