Šiuolaikinės technologijos suteikia daugiau galimybių ir šiaip žmonėms, ir žmogaus stebėtojams. Televizijos laidas, kurių nežiūrėjai, kurių net nesirengei žiūrėti, kurių niekada net neateitų į galvą žiūrėti, gali dar dvi savaites susirasti saugykloje ir pažiūrėti, jeigu tik iškyla reikalas. O reikalas atsirado – reikalas pažiūrėti 2017 m. sausio 6 d., penktadienį, 19:05-20:25, transliuotą laidą „Atspėk dainą“… …
Toliau skaityti „T. Baranauskas. Užmėtymas akmenimis. Kaip tai vyksta?“
Sausio 6 d. švenčiama Trijų karalių šventė. Ji baigia kalėdinį laikotarpį. Seniau tądien po kaimus vaikščiodavo persirengėliai. Vyrai apsirengdavo senoviškais drabužiais, vaizduodami vaidilas, krivius, senovės karius, nešiodavosi saulės atvaizdą bei krivūlę. Persirengėliai lankydavo sodybas, giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės, gero derliaus, sveikatos. Žmonės jiems atsidėkodavo vaišėmis. Seniau sausio 6-oji Lietuvoje buvo vadinta Krikštais arba Atarašais, …
Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. Jis paliko Nazaretą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys. Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai: „Zabulono žeme ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano, pagonių Galilėja! Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė“. Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, …
Toliau skaityti „„Atsiverskite, nes dangaus karalystė čia pat!““
Žmogui visada svarbūs buvę orai. Ypač senovėje, kai reikėjo medžioti, verstasi primityvia žemdirbyste ir gyvulininkyste. Seniau žmonės tikėjo Dievo galia. Tikėjimas ir malda, laukų šventinimas gelbėdavo, padėdavo geriau ūkininkauti. Laukta Dievo malonės, lietaus išdžiūvusiai žemei, javams. Orai stebimi nuo senų laikų. Jei varnos vaikšto žeme, žvirbliai maudosi dulkėse, šuo vartosi ant žemės, bitės suskrenda į …
Benjamino Kaluškevičiaus pranešimas („Knygnešys IV“ – knygos pristatymas), skaitytas 2016 m. gruodžio 10 d. Punske per Istorijos paveldo konferenciją „Terra Jatwezenorum 2016“. sb, punskas.pl
Savotišką intelektualinį nuotykį (akibrokštą), manau, labai dažnas gali išgyventi skaitydamas naujausių laikų Lietuvoje istorijos tyrinėtojo profesoriaus Henriko Šadžiaus monografiją. Knygą 2016 m. 500 egz. tiražu išleido „Minties“ leidykla (!). (…) Atsiverskime veikalą… Su savo kukliais neišplėtotais komentarais skaitytojo žvilgsniui pateiksiu tik po vieną kitą epizodėlį iš istoriko gana detaliai aprašytų lietuvių tautos vėlyvosios istorijos etapų: pirmosios sovietų …
Gyvenvietė statoma nuo 1999 m. (savininko lėšomis).Ši vieta žinoma ne tik Punsko ir Seinų krašto žmonėms. Čia vyksta poezijos pavasario vakaronės, vaidinimai, bei kiti meno kolektyvų pasirodymai. Nors gyvenvietė dar statoma akys jau gali pasigrožėti neįprastais vaizdais. Galima pamatyti daug originalių medinių namelių, įdomią medinę pilį, akmenimis klotą baseiną, įspūdingą aukurą, prūsų ir jotvingių pilkapius …
Visatos erdvėje gyvename trumpą gyvenimą: lyg plaštakė, kuri, vos pakilusi į dangaus mėlynę, pritūpusi ant pievos žydinčios gėlės, žūsta. Žemės istorijoje mūsų, kaip vienetų, gyvenimai – tik maži neryškūs taškeliai. Sugrupavus juos, sudėjus į visumą – tautą, žemyno gyventojus, jie įgauna prasmės ir turi reikšmės Žemės istorijai. Kokius pėdsakus paliksime istorijoje, ar juos kas nors …
Su savo šnektu ir poterauc langviausia, ir smagiausia visur… Nu gražu, kap gražai lietuviškai šneka, alia man langviausia, tai kap šnekam kasdzien, tep dzūkiškai. Da gerausia, kap iš viso žmonės gerai su savim gyvena, nesbara. Va nuo visadu Dusnyča su Žagarais gerai draugavo. Mano tėvas Mikas vis porino, kad kap savam kaimi gražausios mergos, tep …
Kava žinoma nuo seniausių laikų. Ji kilusi iš Afrikos. Amazonė – tai ilgiausia pasaulio upė. Jos intakų Rio Negro ir Solimoes per keliolika kilometrų tekantis vanduo – dviejų spalvų: iš vienos pusės juodos, iš kitos – baltos. Pradžioje skirtingos spalvos plaukia viena šalia kitos. Vėliau lėtai viena spalva „įteka“ į kitą. Iš viršaus pažvelgus atrodo, …
Lietuvos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė Prezidento Kazio Griniaus metais. Jau gegužės 11 d. Seimo rūmuose buvo paminėtos 150-osios K. Griniaus gimimo metinės. Parlamento galerijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė atidarė nuotraukų ir dokumentų parodą „Demokratijos keliu: Kaziui Griniui – 150“. Renginyje dalyvavo ir prisiminimais pasidalijo Kazį Grinių pažinojęs Prezidentas Valdas Adamkus. O gruodžio 15 d. Seimas iškilmingu …
Vos kelis mėnesius dirbame bendrą darbą – stumiame į priekį idėją, kaip Lietuvos žmonės galėtų oriai sutikti Atkurtos valstybės sukaktį. Mūsų tikslas – kad 2018 metų vasario 16-ąją virš Lukiškių aikštės ir visos Lietuvos skrietų Vytis – mūsų Tautos simbolis, įprasminantis ir visas už Laisvę sudėtas aukas. Peržengėme į 2017-uosius, kurie mums bus pagrindiniai darbo …
Prof. kun. Kęstučio Žemaičio pranešimas, skaitytas 2016 m. gruodžio 10 d. Punske per Istorijos paveldo konferenciją „Terra Jatwezenorum 2016“. sb, punskas.pl