Autorius: reda

Europą 2015 metais užplūdusių migrantų banga greičiausiai turės visai kitokių pasekmių, nei to tikėjosi šio įvykio šalininkai.   Migrantų keliami neramumai Europos valstybių sostinėse vis dažniau baigiasi nekaltų žmonių mirtimis. Atvirų sienų politiką propagavę Europos lyderiai dėl šių neramumų jiems metamus kaltinimus vis dar bando atremti abstraktokais teiginiais apie būtinybę likti ištikimiems „tikrosioms europietiškoms vertybėms“. Migrantų …

Toliau skaityti „Paulius Stonis. Europos Sąjungos religijos pabaiga“

Emigracija vėl auga. Tauta evakuojasi. Iš žemių, kurias prieš 26 m. plikomis rankomis išplėšė iš rusų.  Regis tik tam, kad galėtų iš čia pabėgti.   Kažkaip paradoksalu, kad, valdant rusams, mes kovojome už teisę gyventi savo šalyje pagal savo taisykles, tačiau valdant pačių demokratiškai išrinktiems atstovams kovojame už teisę išvykti gyventi kitur.   Nes dabar …

Toliau skaityti „Lidžita Kolosauskaitė. Apie Lietuvą: tokią, kokia ji yra iš tikrųjų“

2017-01-01 Kaune septintus metus iš eilės Kovo 11-osios gatvės bendrija su Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga organizavo ir paminėjo Lietuvos vėliavos dieną šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje. Minėjimo metu buvo pašventintos Lietuvos trispalvės. Prieš 98-erius metus, 1919 m. sausio 1 d., Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos simbolį pirmą …

Toliau skaityti „Vėliavos dieną šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje“

(Tęsinys) S. Kymantaitė-Čiurlionienė buvo labai išsilavinusi moteris, mokėjo lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbas. 1935 m. Vytauto Didžiojo universitetas ją komandiravo į Vakarų Europą pasižiūrėti ir susipažinti su gimtosios kalbos ir literatūros mokymu tų šalių mokyklose. Teko pabuvoti Šveicarijoje – Bazelyje, Berne, Ženevoje; Prancūzijoje – Lijone; Lenkijoje – Torunėje, Varšuvoje, Krokuvoje ir  ten įgyti vertingos pedagoginės …

Toliau skaityti „Lietuvos inteligentijos žiedą krovė ir moterys (3 d.)“

 Piemenys nusiskubino į Betliejų ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip …

Toliau skaityti „Jam buvo duotas Jėzaus vardas“

Gul šiandieną. Gieda pensininkų klubo ansamblis „Tėviškės aidai“ ir Suvalkų lietuvių choras „Ančia“. Vadovas Gediminas Kraužlys.   punskas.pl

Pedagoginio darbo pradžia (Tęsinys)             1911 metais S. Kymantaitė-Čiurlionienė su dukra Danute apsigyveno Kaune. Prasidėjo naujas gyvenimo etapas ir tikrai nelengvas. Dvidešimt penkerių metų jauna moteris buvo priversta sau ir savo dukrytei ieškoti pragyvenimo šaltinio. Netrukus gavo mokytojos vietą lietuvių švietimo draugijos „Saulė“ įkurtuose mokytojų kursuose, kur ėmė dėstyti lietuvių kalbą ir literatūrą. Visada atsakingai ruošdavosi …

Toliau skaityti „Lietuvos inteligentijos žiedą krovė ir moterys (2 d.)“

Gieda „Lietuvių namų“ vokalinė grupė „Intro“

Bernelis gimė Betliejuj, žodž. S. Ylos, muz. J. Naujalio, gieda pensininkų klubo ansamblis „Tėviškės aidai“ ir Suvalkų lietuvių choras „Ančia“. Vadovas Gediminas Kraužlys.  punskas.pl

Šiemet kovo 13 d. sukako 130 metų, kai Šiaulių apskrityje, Joniškyje, gimė garsi  lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja, skaučių vadė ir pedagogė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958).  Lietuvos švietimo istorijos muziejaus fonduose saugomi paskutiniais gyvenimo metais S. Kymantaitės-Čiurlionienės rašyti trys laiškai, adresuoti pusseserei mokytojai Onai Kaušaitei-Tamulaitienei. Lietuvoje  S. Kymantaitė-Čiurlionienė labiau žinoma …

Toliau skaityti „Lietuvos inteligentijos žiedą krovė ir moterys (1 d.)“