„Prie duonos kepalo niekas badu nemiršta“, – sako liaudies išmintis. „Duonos kelias iki stalo labai ilgas, – sako Valinčių kaimo gyventoja Danutė Bansevičienė. – Tai ne tos dvi valandos, kurios praeina kepalą į krosnį pašovus.“ Danutė duoną kepa jau 45-erius metus. Ji šio amato išmoko iš savo mamos ir močiutės. Ne taip jau paprasta duoną užrauginti, …
2019 metų balandžio 28 dieną Lenkijos lietuvių etnografinės kultūros draugijos būstinėje (Punsko ambulatorijos patalpose) vyko Atvelykio šventė bei velykinės parodos atidarymas. Koncertavo LLEKD ansambliai: „Gimtinė“, „Šalcinukas“, „Saulalės“ bei Punsko muzikos mokyklos liaudies instrumentų vaikų ir jaunimo grupė. Pasak Punsko krašto etnografės Aldonos Vaicekauskienės, šiuo renginiu siekiama puoselėti mūsų krašto velykines tradicijas, skatinti kūrybiškumą ir kartų …
Toliau skaityti „XXI tarptautinis velykinis konkursas-paroda Punske“
Mūsų laikais vienas didžiausių skanėstų yra naminis sūris ir sviestas. Nepakartojamą sūrį ir sviestą gamina Valinčių kaimo gyventoja Danutė Bansevičienė. Pasak jos, grietinė, pilama į sviestamušę (pas mus vadinamą sposka), turi būti kambario temperatūros. Plakant pradeda formuotis sviestas, kuris iš pradžių būna panašus į gelsvą varškę, o vėliau susiformuoja gelsvas standus gniutulas. Sviestas yra mušamas apie …
Populiarią Punsko krašte dainą dainuoja Genutė Degutytė-Vaičiulienė, gimusi 1932 m. Vaičiuliškių kaime. sb, punskas.pl
Lalavimas Punsko ir Seinų krašte vyksta nuo senų laikų. Ši tradicija gyva ir dabar. Nedaug kas žino, kad lalavimas kitados reiškė merginų pakėlimą į marčias. Mat tuoj po Velykų prasidėdavo vedybų laikotarpis. XIX a. pabaigoje lalavimas daug kur virto paprastu kiaušiniavimu. Pirmą Velykų dieną mūsų krašto jaunimas ir vaikai eina lalauti. Jie gieda šventas giesmes, …
Apie kiaušinių marginimą pasakoja punskietė Elena Jurkūnienė. Pasak Elenos Jurkūnienės, kiaušiniai gali būti skutinėjami, dažomi, apklijuojami lipdukais, apsukami įvairiaspalviais siūlais, įvyniojami į skudurėlius ir kt. Mūsų krašte vyrauja vašku ornamentuojami nedažyti margučiai. Vaško spalva priklauso nuo kaitinimo trukmės. Jei vaškas nuo lukšto atšoka, vadinasi, kiaušinis per šaltas, reikia jį pašildyti. Jei vaškas per karštas – …
Etnografė Nastutė Sidarienė pasakoja kaip rišti verbas. Filmuota 2013 m. buvusioje Navinykų pagrindinėje mokykloje. sb.punskas.pl
Velykos – tai svarbiausia bundančios pavasario gamtos šventė. Įvedus krikščionybę, ši šventė buvo sutapatinta su šv. Velykomis, kurios simbolizuoja Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Apie Punsko krašto tradicijas, religines bei šeimos šventes pasakoja Genutė Degutytė-Vaičiulienė, gimusi 1932 m. Vaičiuliškių kaime. sb, punskas.pl
Apie verbų rišimo tradicijas pasakoja etnografė Aldona Vaicekauskienė ir Onutė Budzeikienė. sb.punskas.pl
GAVĖNIA tai susikaupimo, atgailos ir dvasinio atsinaujinimo laikas. Seniau žmonės labai paisė gavėnios pasninko, vengė valgyti mėsą ne tik penktadieniais, bet ir trečiadieniais. Per gavėnią nevykdavo pasilinksminimai, negalima buvo rengti vestuvių ir kitų švenčių. Apie Punsko krašto tradicijas, religines bei šeimos šventes pasakoja Genutė Degutytė-Vaičiulienė, gimusi 1932 m. Vaičiuliškių kaime. sb, punskas.pl
Pasakoja Veronika Pakutkienė Bėga, lakia dzienos kap vanduoj. Visas gyvenimas tai tep kap sapnas. Acigrįžis pamatai, kiek visko perėjai. Vieniem ainas langviau, kiciem sunkiau. Nieko nepadarysim. Tep surėdzyta. Kap mamulė sakydavo – kožnam savo kryžalis nuog prigimimo ik smercies. Kad ir smercis vienam langvesnė, kitam sunki. Kap kas iš ryto priskėlis sako – vis viena …
Čėsais pasiilgstu mokyklos. Ypač pagrindinės mokyklos gyvenimo. Gal tep suaugusiam žmogu būna, kad užaina vaikystės ilgesys. Ypač tokiu čėsu, kap dabar. Kų cik buvo tep vadzinamos Užgavėnės. Vadzinamos, ba dabar mūs gyvenimi jos likį daugiau kap pavadzinimas, žodzis šnektoj, alė ne praktikoj. Pamislykit pacys, o aš papasakosiu, kodia šitų čėsų žmogaus gyvenimas baisiai nuobodus. Mažum …
Toliau skaityti „Jurgita Stankauskaitė. Kažko šandė biskį trūksta“
Užgavėnės – tai viena seniausių Europos šalyse žinomų švenčių. Jos tikslas – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Per Užgavėnes žmonės būdavo linksmi, krėsdavo visokias išdaigas. Vaikščiojo persirengėliai. Jie dėdavosi kuo baisesnes kaukes iš medžio, tošies, popieriaus, avikailio. Daug pokštų prikrėsdavo „velnias“, kuris dažnai būdavo persirengėlių vadas. Šventės metu buvo deginama Morė, vykdavo Lašininio ir …
Toliau skaityti „Punsko ir Seinų krašto tradicijų pėdsakais. Užgavėnės“
Praėjusį šeštadienį, 2019 m. kovo 2 d., nuo 11 valandos prie Seinų ežero rinkosi persirengėliai su kaukėmis, kurias atlikome per užsiėmimus „Lietuvių namuose“ su mokyt. Irma Čokailiene, ir įdomia apranga. Visuomeniškai bene pirmąkart Seinuose surengtos Užgavėnės. Jose dalyvavo ir talkino Metelių bendruomenės nariai su savu muzikantu. Tai seiniškių draugai, su kuriais pernai kartu įgyvendinome bendrą projektą …