[…] Mes kartais praeitį Atgal susigrąžinam, Atsiremiam į ją – Tenai, kur ji gera. (Just. Marcinkevičius) Skubėkime mylėti vieni kitus, savo artimus, ypač savas šeimas. Raskime laiko pabendrauti, pabūti kuo daugiau kartu, nes rytdiena nenuspėjama: čia esi, čia jau gali tavęs nebūti… Skaudi tuštuma pasilieka, kai netenki artimo. Gailiesi, nes daug praeities akimirkų galėjo būti …
Monika Mačionytė-Jančiulienė apie savo brolį Algirdą pasakojusi: – Iš mūs šaimynos Algirdas gerausias lietuvys. Jis vienas iš pirmų Sainų bažnyčinio choro vedlių. Giedoj, kol pajiegė, per šermenis kuo gerausia patarnavo su seniai išmoktom giesmėm, maldom. Ražančus tai jam, kap ir man, kelrodis svarbiausias. Jis nuo ankscyvos vaikystės giedojo namuose ir pas kaimynus. Mūs broliai ir …
Nuaidėjo, atsimušė į pušynus, nuplaukė ežero bangom džiaugsmo šūksniai, ašaros nukrito, nuskambėjo prisiminimų žodžiai… 2018 metų birželio 16-ąją įvyko Dapkevičių giminės susitikimas. Jau prie Punsko bažnyčios išvysti seniai matyti veidai, visai neprisimenami ar ir nepažįstami – brolių, pusbrolių vaikų, dėdės, tetos. Kiek būta apsikabinimų, šiltų žodžių, šypsenos veiduose, bandymų atsakyti į klausimą: „Atspėk, kas aš?“ …
Kap nelijo, tai nelijo, o kap imc javai – insilijo, alia mažu povaliai kožnas suims, kų pasėjis. Šito lietaus raikėj žolei ir viskam pavasarin, o tep be mieros dzovino. Da laimė, kad nor kap kadu šiek ciek palynojo. Vis žmonėm užaugo, nor grūdas prastas žieminių javų, o vasarojus kap kam tai nenusėj visai, ba nedzygo, …
Nenuspėjami šios vasaros orai. Čia be saiko džiovino porą mėnesių, čia lijo be perstojo, įmerkė žemę, sunku buvo javus kirsti, nes klimpo kombaino ratai, o nuo lietaus net pajuodo ir grūdas, ir šiaudas. Menkai užaugo, ploni ir maži grūdeliai varpose žieminių javų, o vasarojus visai prastas, nes nuo pavasario trūko lietaus. Džiovino saulė ir laukus …
Apie mūsų krašto savanorių ir jų artimųjų likimus Punsko ir Seinų krašte žinome palyginti nedaug. Savam krašte jų laukė ne pažadėta žemė, medaliai ar pensija, bet persekiojimai, areštai, kalėjimas. Apie šiuos savanorius ir jų likimus yra rašęs Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, literatūros istorikas Mykolas Biržiška[1] bei kiti. „1920 m. liepos mėn. 9 d. Punsko apylinkėje (Suvalkų aps.) …
Apie Suvalkų lietuvių veiklą bei „Vienybės“ klubą pasakoja visuomenės veikėjas Kostas Leončikas. sb, punskas.pl
Tęsdamas straipsnių apie mūsų krašto knygnešius ciklą, noriu papasakoti apie įdomų knygnešį Joną Kaluškevičių. Jis yra mums gerai pažįstamo Lietuvos bibliotekininko, spaudos darbuotojo, kraštotyrininko, daugelio knygų ir straipsnių apie knygnešius autoriaus Benjamino Kaluškevičiaus senelis. B. Kaluškevičiaus rūpesčiu 2016 m. Punsko „Aušros“ leidykloje pasirodė jo kartu su K. Misiumi sudaryta knyga „Knygnešys IV“. Pernai Lietuvos nepriklausomybės …
Toliau skaityti „Vardan tos Lietuvos. Jonas Kaluškevičius – Punsko krašto knygnešys“
2018 m. liepos 6 d. Punsko lietuvių kultūros namų scenoje parodytas Stakliškių mėgėjų teatro „Veidrodis“ spektaklis, parengtas pagal J. Marcinkevičiaus poetinę dramą „Mindaugas“. Režisierius ir pagrindinio vaidmens atlikėjas Jonas Grabauskas. Kviečiame pasižiūrėti spektaklio fragmentų. sb, punskas.pl
Iš ciklo: Užmiršti knygnešiai Jokioje pasaulio kalboje nėra atitikmens žodžio „knygnešys“. Į kitas kalbas šis terminas neretai verčiamas kaip „kontrabandininkas“. Iš carinės Rusijos pozicijų žiūrint, mūsų knygnešiai buvo kontrabandininkai. Pabandykime įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, šių dienų vertimuose kalbant apie Lietuvos pasipriešinimo sąjūdį Lietuvos partizanai būtų apibūdinami taip, kaip jie buvo vadinami tuometinės bolševikinės valdžios, t. y. …
Toliau skaityti „Seinų kunigų seminarijos auklėtiniai: Budzeika, Kedys, Lastauskas“
Ona Tumelienė pasakojusi: „Labai vienyngas vis Dusnyčos kaimas ir draugiškas buvo, vieni su kitais žanijosi, sakyta vis, kad Dusnyča tai giminių kaimas. Mano iš tynajus jaunystės draugės buvo Onutė ir Genutė Popelių. Genutė išsimokino an kraučkos pas Jakubauskų Jonucį, tai labai gražai siuvė savo giminėm ir man. Daug naujų kraučkų ir kraučų išmokino Jonas Jakubauskas …
Jonas Marcinkevičius apie savo tėvą Jurgį pasakojo: – Tėvukas karuomenėj Zambruve buvo. Su keliais tį lietuviais užtraukdavo tarnaudami dainų. Kap grįžo in ūkį in Klevus, dažnai važuodamas su žmonu in Sainų jomarkų ir atgal grįždamas užsukdavo Jonas Virbyla iš Vaiponios kaimo. Pernakvodavo, tai ciek dainavo skambių dainų, kad net gražu visiem buvo. Seniau daugiau žmonės bendravo, …
Ne visi žino, ne visi žinoti nori, kad Seinų kunigų seminarija XIX–XX a. sandūroje buvo viena svarbiausių Lietuvos tautinio atgimimo kalvių. Čia mokėsi „Tautiškos giesmės“ autorius Vincas Kudirka, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, mokslininkas vysk. Pranas Būčys, visuomenininkas ir politikas Mykolas Krupavičius bei daug kitų. Po spaudos draudimo Seinų kunigų seminarija pasidarė svarbus knygnešystės centras. Giliai savo …
Vasarą daug keliaujama, lankoma. Mūsų krašte vieši nemažai keliautojų iš Lietuvos. Jie vis šiltu žodžiu pamini Vygrius, čia jiems arba jų tėveliams visokias įdomybes pasakojusį Viktorą Vinikaitį, kuris jiems, kaip ir mums, dėl savo paveikslų, kalbos, gyvenimo būdo buvo tarsi paskutinis kamaldulis. Irena Vaznelytė-Choroškienė paskolino išsaugotus Viktoro užrašytus prisiminimus. Jai padovanotoje užrašų knygelėje Viktoras užrašęs …