Netrukus, dar šiais metais, Punsko „Aušros“ leidykloje pasirodys įdomus ir vertingas leidinys – Paliūnų kaimo monografija. Apie ją pasakoja jos sudarytojas Juozas Sigitas Paransevičius. sb, punskas.pl
Paliūnų kaimo monografija
„Veisiejai ir jų slėpiniai“
2018 metų rugsėjo pradžioje Punsko „Aušros“ leidykloje pasirodė įdomi ir vertinga marijampoliečio Kęstučio Subačiaus knyga „Veisiejai ir jų slėpiniai“. „Veisiejai ir jų slėpiniai“ – tai Punsko „Aušros“ leidykloje leidžiamų knygų autoriaus Kęstučio Subačiaus dovana savo gimtajam miestui. „Neturiu tikslo aprėpti visas Veisiejų miesto gyventojų bendruomenės gyvenimo puses ir to nesieksiu, – rašo knygos įvade Kęstutis …
Punske pasirodė Žemaičių kūrybos almanachas
2018 metų liepos pradžioje Punsko „Aušros“ leidykloje pasirodė Žemaičių kūrybos almanachas „Už kalno kalnas“. Tai savita tarpukario nepriklausomos Lietuvos antologijos „Žemaičiai“ tąsa. Leidinys sudarytas remiantis žemaitišku principu. Knyga subūrė iš Žemaitijos ir Klaipėdos krašto kilusius kūrėjus, rašančius bendrine lietuvių kalba, tačiau kartkartėmis tekstan įterpiančius sau brangių tarmybių žemaičių dvasiai palaikyti. Almanachą išleido Punsko „Aušros“ leidykla …
Toliau skaityti „Punske pasirodė Žemaičių kūrybos almanachas“
„Ledinės ašaros“
Š. m. gegužės pabaigoje Punsko „Aušros“ leidykloje pasirodė Elvyros Biliūtės-Aleknavičienės knyga apie tremtį „Ledinės ašaros“. Apie ją pasakoja autorė. sb, punskas.pl
Apie „Kauko laiptus“ ir knygų leidybą Lietuvoje
Apie knygų leidybą Lietuvoje pasakoja lietuvių rašytojas, leidyklos „Kauko laiptai“ savininkas Viktoras Rudžianskas. sb, punskas.pl
Krizė ar aukso amžius?
Vasario 22 dieną Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėjo VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ 2018 „SKAITAU LIETUVĄ – SKAITAU PASAULĮ“. Apie Vilniaus knygų mugę bei leidybos padėtį Lietuvoje pasakoja rašytojas, „Kauko laiptų“ leidyklos savininkas Viktoras Rudžianskas. Jį kalbina Sigitas Birgelis. sb, punskas.pl
Apie meilę Tėvynei, Seinams, Vilniui, Lietuvai
Penktadienio vakarą (2017 m. spalio 20 d.) MLLM svečiavosi poetas, vertėjas, fotografas, žurnalistas, redaktorius, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Sigitas Birgelis. Svečias iš užsienio. Sigitas gimė Lenkijoje, Punske. Baigė Varšuvos žemės ūkio akademiją. Dirbo „Aušros“ redakcijoje, o vėliau „Aušros“ leidykloje. Šiuo metu Sigitas „Aušros“ leidyklos vyriausiasis redaktorius ir direktorius. Maironio muziejuje pristatyta S. Birgelio knyga „Ožkiniai …
Toliau skaityti „Apie meilę Tėvynei, Seinams, Vilniui, Lietuvai“
„Maranta“
2015 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje pasirodė Birutės Jonuškaitės romanas „Maranta“, kuris susilaukė didelio atgarsio. Maranta – tai senamadiška kambarinė gėlė, kuri turi gilų poveikį žmogui, jo psichinei būsenai. Birutė Jonuškaitė tikina, kad turi labai daug kambarinių gėlių ir visos jos jai paslaptingos. Marantų yra visokių, bet romane kalbama apie baltagyslę marantą. Tai iš Brazilijos kilusi, …
Jurgita Jasponytė apie save ir kūrybą
Lietuvių poetė Jurgita Jasponytė kalba apie savo kelią į lietuvių poeziją. Kalbina Sigitas Birgelis. sb, punskas.pl
Aidas Marčėnas apie lietuvių literatūrą
Lietuvių poetas Aidas Marčėnas kalba apie lietuvių poeziją ir jos vietą visuomenėje, apie eksperimentus poezijoje, poezijos krizę ir kt. sb, punskas.pl
Mykolas Karčiauskas. Meilė, kuri nudažo tragiška spalva žodžius
Noriu tarti keletą žodžių apie Sigito Birgelio knygą „Ožkiniai linų mėlynų“. Man sunku būti objektyviam, nes esu susigiminiavęs su šituo kraštu, įsimylėjęs jį. Sigitas rašė, kad kiekvienas Soldinas turi savo Tėvynę, tai ir Ožkinius galėčiau vadinti savo Soldinu, todėl bandau prisirišti prie išskridusios savo tėvynės… Nauja, jau vienuolikta Sigito Birgelio poezijos knyga verčia mus suklusti. …
Toliau skaityti „Mykolas Karčiauskas. Meilė, kuri nudažo tragiška spalva žodžius“
Lenkijos lietuvių švietimas gimtąja kalba (3 d.)
(Tęsinys) Į portalo punskas.pl klausimus atsakinėja dr. Marytė Černelienė. __________________________________________________________ I dalis II dalis __________________________________________________________ – Ko turėtume pasimokyti iš praeities? Kokių nuostatų dabar reikėtų laikytis lietuvių bendruomenei, jos vadovams ir švietimo darbuotojams, siekiant neprarasti mokyklų, kurias dar turime, užtikrinti jose pageidaujamą mokymo kokybę bei sąlygas moksleivių ugdymui ir savilavai? Praeitis – tai išminties aruodas. …
Toliau skaityti „Lenkijos lietuvių švietimas gimtąja kalba (3 d.)“
Lenkijos lietuvių švietimas gimtąja kalba (2 d.)
(Tęsinys) I dalis čia Į portalo punskas.pl klausimus atsakinėja dr. Marytė Černelienė. – Prieš kitą klausimą noriu priminti vieno mokytojo, kurį cituojate knygoje, pasakytus žodžius: „Kaip tiktai čia tikrąja to žodžio prasme, išryškėja mokytojo-lietuvio figūra, jo tikroji vertė. […] Turime suprast viena, kad mūsų sąlygomis, o jos yra specifinės, mokytojo kaip lietuvio tikrąją vertę apsprendžia …
Toliau skaityti „Lenkijos lietuvių švietimas gimtąja kalba (2 d.)“
Lenkijos lietuvių švietimas gimtąja kalba (1 d.)
Koks svarbus mūsų kraštui švietimas gimtąja kalba, atskleidžia prieš kelis mėnesius Punsko „Aušros“ leidykloje pasirodžiusi Marytės Černelienės monografija „Lenkijos lietuvių švietimas po Antrojo pasaulinio karo“. Autorės nubrėžtos tiriamos problemos laiko ribos – 1944–2008 metai. Knygoje daug faktografinės medžiagos, nemaža jos apimtis (373 psl.), publikuojamos dokumentų kopijos. Dr. Marytė Černelienė mielai sutiko atsakyti į keletą portalo …
Toliau skaityti „Lenkijos lietuvių švietimas gimtąja kalba (1 d.)“