Didžiosios m?s? nuod?m?s

Š. m. birželio 4 d. Lietuvos Seimo r?muose ?vyko Sąj?džio XIII suvažiavimas. Kalb?jo iškilios asmenyb?s ? Sąj?džio Garb?s pirmininkas prof. V. Landsbergis, Sąj?džio pirmininkas Rytas Kupčinskas, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, Tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius, prof. Vladas Vilimas ir daugelis kit?. Visi kalb?tojai sielojosi d?l Lietuvos pad?ties. Visi patvirtino, kad Lietuvai iškilę aib?s problem?, tačiau mąst?, ką galima tai Lietuvai padaryti, kad žmon?s reikšt? mažiau pretenzij? valdžiai, kad mažiau b?t? b?gli?, kad krašto piliečiai jaust?si saug?s. Visi pasigedo žiniasklaidos, kuri nesuinteresuota kalb?ti apie Sąj?d? jaudinančias problemas.

Tiek opi? klausim? prisikaupę neabejing? Lietuvai žmoni? širdyse, kad nors ir kaip pirmininkaujantys ?m? riboti išeigos ? trib?ną laiką, vis vien jo pritr?ko. Tai matydamas net nesisi?liau ? diskusiją. Tačiau manau savo pastabomis ir gerais norais pasidalinti raštiška forma.

Ką pastebime mes, Lietuvai gera linkintys žmon?s, žvelgiantys ? ją kažkiek iš šalies? Kai esu Vilniuje, dažnas manęs klausia, kaip aš matau Lietuvos valstybę. Turime normalią valstybę ? normalią pagal krašto gyventoj? išgales. Tačiau turime labai nenormalią visuomenę. Kod?l?

Valstyb?s tarnautojai dažnai esti labai arogantiški ir korumpuoti. O valstyb? yra visuomen?s produktas. Tod?l prad?ti kaltinti reikia ne valstybę, o visuomenę, jos narius. Žinau, kad tai sunkiausia kritiką atsukti pačiam prieš save, bet kad kito kelio n?ra. Taip, serga valstyb?, nes serga jos visuomen?. Taigi gydymo veiksmus turime prad?ti nuo savęs, nes T?vyn? prasideda nuo m?s? pači?. D?l ko visuomen? labiausiai gali priekaištauti valstybei? D?l to, kad ši nesugeba savo pilieči? apginti nuo tarnautoj? piktavališkumo.

Iš pirmo žvilgsnio metasi ? akis m?s? pilieči? visuomeniškumo stoka. Ir nesvarbu, kur mes b?tume ? Lietuvoje ar užsieny, vieni kitiems draugiškos rankos nesame linkę ištiesti. Bendrapiliečiai viens ? kitą žvelgia abejingai. Vieni kit? toje pačioje laiptin?je ar name nesisveikina ir dažnai nustemba, kai juos pasisveikini. Jeigu tai b?na moterys, dairosi, ar nepriekabiaujama. Kai vyksta politin?s akcijos ? rinkim? metas, ir v?l pernelyg dažnai paaišk?ja m?s? abejingumas. Pareig?nas balsuoti neina, nes, jo žodžiais tariant, vienodai jam rodo. Klausiu močiut?s, ar buvo balsuoti, atsako, kad ne, nes ką tai duos. ?O ką jums dav? už tai, kad n?jote balsuoti?? ? močiut? ? tokias provokacijas, matyt, neatsakin?ja. Taigi balsuoti ir nenorime, ir nemokame. ?O kaip žinoti, ką rinkti?? ? klausia geranor? piliet?. Tai menas. Ži?r?kime, ką renka už mus gudresni. Labiausiai žavim?s tais, kas žada. Tai nelyginant sukči? gauja ? žada kr?vą pinig?, tik pirmiausia reikia sumok?ti tokią sumelę… Nemokame balsuoti, tod?l šituo minta politiniai sukčiai. Bals? likučiais ir išrenkami pašlem?kai. Antai televizija praneša, kad Vilniaus tarybos deputatai apleidžia salę, kad Zuokas neprakišt? savo si?lymo. Tai ką mes išrinkome ir kam tokie deputatai reikalingi? Bet pinigus ima iš t?, kurie juos ? postus pastat?. Baisus nesusipratimas. Kitur v?l Seimo deputatas per apkaltą savo kaltę teisina arba ir neigia. Tai dvigubas nusikaltimas, nes sąmoningas. O ar j? rink?jai išskaičiuoja? Čia v?lgi valstyb? savo funkcij? neatlieka, kaip neatlieka ir tuomet, kada valstyb?s pareig?nas stambiu mastu sukčiauja ir pralobsta. Blogiausiu atveju jis gali prarasti postą, ne susižertus pinigus. Ponia Paksien? už pusantro milijono lit? išsiremontavo Turnišk?se virtuvę, ? kurią, gerai žinojo, kad gyventi ne?eis. Kas iš jos tą skolą atsi?m??

Visuomen?je juntama moral?s stoka. Kaip tai atsitiko, kad lygyb?s ideologiją s?jančioje valstyb?je po perversmo staigiai vieni pralobo, kiti visiškai nuskurdo? Ir pralobo kaip tik tie, kurie buvo lygyb?s skelb?jai. Vietoj privatizacijos vyko klaikus prisavizacijos procesas. Dygo pilait?s, ties?si tvoros, uždariniuose ?m? loti šunys. Tik ar ten yra išminties citadel?s? Ar tie nauji savininkai taip labai nusipelnę savo visuomenei?

Moralin? nuosmuk? rodo ir savižudyb?s bei masiška emigracija. Ir nesvarbu, kas d?l to kaltas, realyb? labai graudi. Vaikai stokoja t?v? globos, nes tie arba išvykę toli, arba namie per ting?jimą neturi kada vaikais susir?pinti.

Girtas vairuotojas ? ginkluotas banditas laisv?je. Girtas policininkas prie vairo ? legalizuotas banditas. Kol šitaip reiškinio ne?vardins visuomen?, tol tur?s kent?ti skaudžią rykštę. Kol pati policija neapsivalys nuo savo drumzli?, tol pilietis gatv?je prieš policininką kepur?s nekels.

Nesuvokiame vertybi?. Patriotizmas tapęs keiksmažodžiu. O kas už j? gali b?ti kilnesnio? Juk patriotizmas tai meil?s jausmas t?vams ir gimtinei, kraštui ir visuomenei, kurioje gyvename. Dažnas drebia ? akis ? visi vagys. Atsakau ? j?s gal, aš tai tikrai ne. O kol patys savęs nemyl?sime, kas mus svetimas priglaus? Mes svetimybes aukštiname, tik mus tokius kas gali vertinti? Per televiziją žurnalistas leipsta juoku, kad Lietuva atsiteis? su Landsbergiu ir jo neišrinko. Norisi pasakyti ? tai ne Landsbergio problema, tai Lietuvos problema. Užsienis mok?t? j? išnaudoti ir ten nieks jo pus?n nespjaudyt?. Taip, tikrai ten žmon?s kult?ringesni. Tik kas mums patiems neleidžia sukult?r?ti? N?dienis herojus, kuris išd?m? ? užsien?, t?škia ? Kubiliaus skol? nemok?siąs. Tačiau neišmano, kad mok?siąs svetimas skolas. Tik atsidusti tenka ties tokiais Lietuvos televizijos aukštinamais herojais. Beje, li?dna, kai čia šalinami iš partijos žmon?s, kurie ieško teisyb?s ir bando savo argumentus apginti. Ką darysi, kad mes tik tokios išminties tepasiek?me.

Pasigedome sal?je viešmen? atstov?. Tiesa, pradžioje kelios kameros buvo, pafilmavo, kad tur?t? ką ? žinias paduoti, bet jau kokiomis problemomis Sąj?dis gyvena, žiniasklaida nesusidom?jo, nes jos manymu – visuomenei tai neturi b?ti ?domu. Tod?l ir kyla klausimas, kas tie Lietuvos viešmenys ? žiniasklaida ar taukšlasklaida? Jeigu kažkokia zvonk? b?t? tek?jusi už užsieniečio, tuomet televizija b?t? suguž?jusi. Serga ta m?s? žiniasklaida ? s?ja ydas, ravi vertybes. Šitaip tikrai tarnaujama ne savo visuomenei, o svetimiems interesams. Gal ir už svetimus  pinigus? O juk ji primygtinai pabr?žia, kad besanti IV valdžia, ir labai širsta, kai bando kas jiems papriekaištauti ? girdi, kas turi teisę laisvam žodžiui primesti savo valią? Norisi paklausti ? kas tą valdžią rinko ir kam ji atsiskaito bei kur j? atsakomyb??

Opi šiandien Lietuvai yra visuomen?s santyki? su tautin?mis mažumomis problema. Mes savo valstyb?je taip pat esame mažuma ir tod?l turime patirties, kaip doras pilietis privalo joje gyventi. Mes geriausiai suprantame, kad Lietuvoje mažumos yra m?s? broliai. Šitai suprato dar Vytautas Didysis. Kadangi Lietuva juos pri?m? kaip brolius, jie išsilaik? čia jau penkis šimtus met?. Tenesibaugina ir kitos mažumos, ypač kai pašon?je yra j? tautin?s valstyb?s. Bet Lietuvoje pilietin? visuomen? yra svarbiau už visas tautines grupes ? visi turime bendrus namus ir nieks neturime teis?s j? ardyti. Nuo to kent?t? vis? m?s? likimai. Mažum? taip pat. Šitai supranta Lenkijos lietuviai. Negi Lietuvos lenkai yra mažiau išmintingi? Didžiojoje visuomen?je knibžd?te knibžda nuod?mi?, apie kurias kalb?jau, yra j? ir mažumose. Tai to pačio socializmo paveldas. Privalome to seno raugo atsikratyti. Tačiau manyti, kad kalbos mokymas yra ta didžioji valstyb?s mažumai daroma skriauda, b?t? labai neprotinga. Skriauda b?t? mažumoms uždrausti tos kalbos mokytis. Šitaip mąsto ir lietuvi? ekstremistai, manydami tuo b?du savo brolius atstumti nuo valstyb?s reikal?. Kalba žmogaus nepavergia, kalba jam sparnus suteikia.

Koks yra Sąj?džio vaidmuo Lietuvoje? Juokingas yra reiškinys ? partija. Valstyb?je gali b?ti dvi ar trys partijos. Jeigu pas mus j? yra penkiolika ar ir dar daugiau, nes tiek yra vaduk?, jau ? tai sveika visuomen? tur?t? atkreipti d?mes?. Vis atsiras gudragalvi?, kurie suks žmoni? sveikas galvas ir melš iš j? pinigus. Lietuvai labai reikalingas Sąj?dis ? visuomenin? organizacija, kuri kelt? pilieči? sąmoningumą ir ugdyt? visuomenę. Jeigu b?t? stipri visuomen?, jeigu Sąj?dis sugeb?t? ją sutelkti taip kaip atgimimo metais, tuomet tur?t? suklusti ir ketvirtoji valdžia, ir labai greit viskas atsistot? ? savo vietas. Negerai, jeigu viešmenims (žiniasklaidai) imt? valdžia diktuoti, lygiai kaip ir teismai tokio diktato patirti negali. Tačiau jei visuomen? ?žvelgt?, kokia žiniasklaida jai nereikalinga, o t?ra tik mulkintoja, greit toji likt? už visuomen?s borto. Visuomen? turi teisę diktuoti visiems ? vykdomajai valdžiai, teis?saugai ir žiniasklaidai. Sąj?dis turi surasti b?d?, kuriais priverst? paklusti visas keturias valdžias, nes Sąj?dis ? tai visuomen?.

Algis Uzdila