Pasaulis pamažu persikelia į virtualią erdvę, plėtoja aukštąsias technologijas, ieško alternatyvių, ekonomiškų, ekologiškų sprendimų. Ateities profesijos susijusios su informatikos, biologijos, fizikos, matematikos inžinerija. Darbo rinka vis dar stokoja inžinerinių mokslų specialistų, mat šalies ūkis ir darbdaviai nereikalauja vadybos magistrų, pedagogų, filologų, psichologų, administracijos valdininkų. Šiais laikais reikia žmonių, išsilavinusių konkrečiai apibrėžtose srityse: matematikų, informatikų, bioinžinierių, technologų, statybininkų, sveikatos ir socialinės globos specialistų.
Žinoma, nepakanka pasirinkti kurią nors ateities profesiją, – reikia ją gerai išmanyti. Todėl svarbu pasirinkti atitinkamą mokyklą ir stengtis įgyti kuo daugiau žinių ir praktikos, siekti kuo geresnių mokymosi rezultatų, mat gamybos, technologijų įmonių specialistų bei vadovų ieškantys darbdaviai atsižvelgia ir į tai, kokią aukštąją mokyklą bei kokiais rezultatais yra baigę pretendentai. Lietuvos darbdaviai geriausiai vertina Kauno technologijos universiteto absolventus (pagal savaitraščio „Veidas“ sudarytą Lietuvos universitetų reitingą šis universitetas yra antroje vietoje).
Šio universiteto absolventas yra Algis Grigutis iš Šlynakiemio (Punsko valsč.). Nors vaikinas pripažįsta, kad Kauno technologijos universitetą pasirinko spontaniškai, yra įsitikinęs, kad pasirinkdamas tiksliųjų mokslų studijas priėmė labai gerą sprendimą. Jį visada domino techniniai dalykai, tad iš draugų sužinojęs apie termoinžineriją, nedvejodamas stojo į Mechanikos ir mechatronikos fakulteto Šilumos ir atomo energetikos katedrą.
Šiuo metu Algis jau energetikos magistras, dirba pagal savo specialybę dinamiškai besiplečiančioje įmonėje „Manfula“ Kaune (neseniai ji parengė stambų Utenos termofikacinės elektrinės projektą; Algis atliko aplinkosauginę dalį).
Termoinžinerija apibūdina šilumos energijos gamybą, transportavimą ir vartojimą. Tai neatsiejama žmonijos gyvenimo dalis, mat su šiluma ir energija susiję procesai yra daugelio žmogaus gamybinės veiklos sričių pagrindas. Tiek elektros, tiek šilumos (ar šaldymo) energija tiesiog būtina maisto, chemijos, naftos ir statybinių medžiagų pramonės technologiniams procesams; naujiems didžiuliams objektams (terminalams, degalinėms, prekybos centrams ir pan.), be to – žmonėms juk reikia šiltų patalpų, karšto vandens. Be abejo, tos energijos reikia didžiulių kiekių. Ji gaminama šiluminėse ir atominėse elektrinėse. Akivaizdu, kad konvencionalių energijos šaltinių (akmens anglies, naftos) ištekliai mažėja, todėl energetikoje diegiamos naujos technologijos, naujos sistemos, išnaudojančios atsinaujinančius energijos šaltinius, kurios reikalauja kvalifikuotų projektavimo ir techninės priežiūros specialistų.
Algis specializuojasi šilumos energetikoje. Jo nuomone, tai sparčiai besirutuliojanti, perspektyvi šaka. Todėl ir susiieškoti darbą nebuvo sudėtinga. Kauno technologijos universitetas kartą per metus Studentų miestelyje organizuoja „KTU Karjeros dienas“. Tai renginys, skirtas ypač studentams, mat į jį atvyksta daugybė įmonių, su kuriomis galima užmegzti glaudžius ryšius. Tokiu būdu pramonės/verslo atstovai susitinka su būsimais specialistais ir siekia tiesiog „išsiauklėti“ sau darbininkus. Tokiu pat būdu Algis dar prieš diplomo gynimą užmezgė ryšį su „Manfulos“ direktoriumi, o gavęs bakalauro laipsnį, iškart pradėjo darbą. Be šios įmonės, Šilumos ir atomo energetikos katedros studentai turėjo daug kitų galimybių įsidarbinti. Pasiūlymų buvo ir tokių: projektavimas, vadyba, pardavimo darbai, šildymo-šaldymo sistemų valdymas ne tik elektrinėse, bet ir didžiuliuose objektuose (pvz., Kauno Arenoje arba Lietuvos energetikos institute, kur reikia prižiūrėti vėsinimo, šildymo sistemas).
Algis tikina, kad darbe jis nenuobodžiauja. Visuomet vyksta kas nors nauja. „Manfula” atlieka techninius ir darbo projektus, įrenginėja energetinius objektus, atlieka jų priežiūrą. Vaikinas dirba projektavimo skyriuje, projektuoja šiluminę dalį, kartais atlieka techninio projekto aplinkosauginę dalį.
Šiuo metu įmonė rengia projektus, susijusius su biodujų gamyba vandenvalose, iš gyvulinės ir augalinės kilmės atliekų, taip pat biodujų iš sąvartynų surinkimu ir deginimu. „Manfuloje” ruošiamas miesto biokuro termofikacinės elektrinės projektas. Įmonės specialistai vykdo mažesnių energetinių objektų projektavimą ir įrengimą įmonėse, įdiegia kogeneracines sistemas su vidaus degimo varikliais, kur kuras yra biodujos arba gamtinės dujos ir vienu metu gaminama šilumos ir elektros energija.
Algis pripažįsta, kad darbų netrūksta. Įmonė vykdo ES projektus, susijusius su biotechnologijomis, o juk šiuo metu tai ypač svarbu, nes alternatyvi, atsinaujinanti energetika yra ne tik madinga, bet aktuali ir perspektyvi energijos gavybos sritis, be to – ir būtinumas. Visose Europos Sąjungos šalyse iki 2020 metų turi būti pagaminta bent 20 procentų energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių (tai reguliuoja ES direktyva 2009/28/WE).
Paklausiau Algį, ką patartų Punsko licėjaus absolventams renkantis aukštąsias mokyklas. Vaikinas atsakė: „Nereikėtų bijoti techninių krypčių. Įstoti į tiksliuosius mokslus yra net paprasčiau nei į vadybą ar ekonomiką. Tiesa, vėliau, ypač pirmam kurse, studentus ištinka šokas: reikia labai daug mokytis. Mano kurse po trejų metų iš 60-ies studentų beliko 25-eri. Tačiau norint ateity užsitikrinti gerą darbą, verta pasistengti; reikia tik būti ištvermingam ir sistemingai mokytis, domėtis pasirinkta sritimi. Deja, tikrovėje nebūna taip, kad visi iš karto tampa vadybininkais ar vadovais. Būtent baigus technines kryptis, atsiranda galimybė kilti karjeros laiptais ir avansuoti. Vienas mano dėstytojas nuolat mums kartojo, kad įtakingiausi Lietuvos vadovai yra baigę kaip tik technines kryptis :)”.
Božena Bobinienė, punskas.pl