Visagino atominę elektrinę (AE) statysiantys japonai žada atsivežti ir apie 2 tūkst. savų specialistų. Tuo tarpu Lietuvoje branduoliniai energetikai už valstybės pinigus rengiami „vakuumui“, nes teorinių žinių susieti su praktika neturi kur.
Preliminariais skaičiavimais, būsimajai Visagino AE jau projektavimo ir statybos laikotarpiu reikės ne mažiau nei 100 branduolinės energetikos specialistų, o kai jėgainė bus pradėta eksploatuoti, turės dirbti apie 300 atomininkų. Dar apie 60 branduolinės energetikos žinovų reikės valstybės įstaigoms, universitetams, mokslo laboratorijoms.
Šiuo metu dirbantys atomininkai sudaro apie 30-40 proc. šių specialistų poreikio, bet juos taip pat teks perkvalifikuoti, atsižvelgiant į naujoje AE naudojamas technologijas. Tikimasi, kad šį darbą atliks strateginis investuotojas, įkūręs mokymo centrą prie pačios jėgainės.
Tačiau mokslininkų ir aukštųjų mokyklų atstovų įsitikinimu, specialistų baziniam praktiniam mokymui investuotojas tikrai lėšų neskirs – tuo turi pasirūpinti pati Lietuva, branduolinės energetikos tęstinumą pripažinusi valstybės prioritetu.
Pasak KTU studijų prorektoriaus Prano Žiliuko, jis nuolat girdintis, kad mūsų valstybėje branduolinė energetika yra prioritetas, bet praktikoje to nejaučiantis. „Jeigu mes nepasiruošime savų specialistų, teks dirbti su tais suvežtais japonais, – teigė P. Žiliukas. – Pirma, mums, kaip klientams, jų specialistų paslaugos atitinkamai ir kainuos.
Kita vertus, savi specialistai mums būtini, kad sugebėtų profesionaliai vertinti bet kokią situaciją ir paties investuotojo veiksmus“. Anot jo, branduolinės energetikos specialistų praktinio rengimo bazei įkurti reikėtų maždaug 50 mln. litų. Tuomet universitetas galėtų aukštos kvalifikacijos atomininkais aprūpinti kad ir visą regioną.
Parengta pagal ELTĄ