Š. m. gruodžio 11-ąją, kaip buvo anksčiau skelbiama internete ir skelbimų lentose Punske, į Punsko Kovo 11-osios licėjų atvyko Suvalkų kraujo centro medikai, kurie iš savanorių ėmė kraujo mėginius, ieškodami tinkamų kaulų čiulpų transplantacijai. Akcija buvo suorganizuota spontaniškai „Jotvos“ choreografinio sambūrio iniciatyva dėl šokėjo, punskiečio Mato, kuriam diagnozuota leukemija (kraujo vėžys) ir reikalinga skubi kaulų čiulpų transplantacija. Šeima ir gydytojai intensyviai ieško donoro.
Punsko ir apylinkių žmonės labai aktyviai įsijungė į šią akciją. Atvykusi iš Suvalkų medicinos darbuotojų grupė nesitikėjo tokio savanorių antplūdžio. Medikai buvo pasirengę priimti keliasdešimt norinčiųjų padėti, o atėjo jų keliskart daugiau. Pritrūko savanorio deklaracijų, pritrūko ir laiko iš visų paimti kraujo mėginius.
Atėjo daug jaunimo, kuris ryžosi savanoriškai duoti kraujo čia pat po ~450 ml. Registracijos darbuotoja prasitarė, kad įmanoma, jog Kraujo centro grupė Punske apsilankys dar kartą po Kalėdų, nes ji vyksta ten, kur susirenka daugiau norinčių žmonių. O čia tokių buvo labai daug. Kai kurie, patariant medikams, važiavo patys tiesiog į Suvalkus, kiti – išėjo nusivylę, kad nebuvo priimti.
Kraujo mėginių ėmimo akcija turėjo baigtis 11 val. Tačiau dėl susirinkusiųjų su išpildytomis norinčiųjų tapti kraujo ir kaulų čiulpų donorais deklaracijomis gausumo (formų pritrūko, jos buvo kelis kartus padaugintos mokykloje) medicinos darbuotojai prailgino darbo laiką, kol priėmė visus. Reikia žinoti, kad medikų darbo laikas yra ribotas dėl to, jog imamas kraujas, kuris tuojau turi būti toliau tiriamas. Medžiagą reikia laiku pervežti į laboratoriją, tinkamai apdoroti, aprašyti.
Didžiuojuos mūsų krašto žmonėmis, kad jie nėra abejingi kitų nelaimei, kad nepaisant blogo oro, gausiai atvyko į Punsko licėjų, registravosi, stovėjo ilgoje eilėje ir stengėsi padėti.
Tai patvirtino ir Mato sesutė Aneta, kuri pirmoji parašė atsiliepimą socialinio tinklapio „Facebook“ savo klasės paskyroje. Informacija labai greitai paplito po visą mūsų kraštą (ir ne tik). Žmonių paraginta, mergina paskelbė prašymą ir lenkų bei anglų kalbomis. Į ją kreipėsi Suvalkų gyventojai, pažįstami iš užsienio, mūsų kraštiečiai, gyvenantys kituose miestuose. Jie visi norėjo kaip nors padėti. „Tikrai nesitikėjau tokio atsako, – nustebinta tvirtina Aneta. – Norėčiau visiems nuoširdžiai padėkoti! Ypač pirmadienio akcijos sumanytojai Kornelijai, kuri norėjo, kad „Jotvos” šokėjai registruotųsi kaip kaulų čiulpų donorai. Ji buvo žadėjusi vežtis jaunimą į Suvalkų kraujo centrą, tačiau susisiekus su medikais, paaiškėjo, kad jie patys atvyks į Punsko licėjų. Man paskelbus žinutę, jau kitos dienos rytą viskas buvo suorganizuota.”
Aneta negali atsistebėti, kad pirmadienio akcija į Punsko licėjų sutelkė tiek daug žmonių. „Atėjo Mato ar mano pažįstami, giminės, bet ir visiškai mums svetimi geraširdžiai. Neseniai išgirdau nuomonę, kad mūsų krašto lietuviai nėra vieningi. Tačiau ši akcija parodė, kad ištikus nelaimei jie sugeba veikti kartu”, – džiaugiasi Aneta.
Mato liga Šupšinskų šeimai buvo netikėta. „Atrodo, dar neseniai brolis jautėsi labai gerai, – prisimena Aneta. – Aišku, sužinojus diagnozę iš pradžių buvo didelis šokas ir baimė. Gal labiausiai rūpinosi ir sielojosi mama. O pats Matas mūsų šeimą nuramino. Jis sakė: liga kaip ir visos kitos, paprasčiausiai ją reikia nugalėti.”
Deja, kaulų čiulpų transplantacija – tai vienintelis būdas Matui pasveikti. Tačiau tokia žmonių reakcija ir angažavimasis suteikia Šupšinskų šeimai stiprybės kovoti dėl vaikino sveikatos. Ir vilties, kad viskas bus gerai. „Galbūt Mato liga turi kokią nors prasmę? Jis susirgo, bet galbūt dėl to žmonės labiau susivienijo, atidavė kraujo mėginius kaulų čiulpų donorystei ir gal tokiu būdu surasime donorus ir kitiems sergantiems…” – savo apmąstymus baigia Aneta.
Beje, pasirodo, mūsų visuomenėje turime ir tokių žmonių, kurie jau yra prisiregistravę kaip kaulų čiulpų donorai. Štai, pvz., Vidugirių mokyklos mokytoja Vida prieš 2 metus registravosi internetu. Ji paštu gavo mėginėlį seilėms, deklaraciją dėl donorystės bei sveikatos būklės anketą. Atlikus visą procedūrą, sukauptą medžiagą supakavo į voką ir išsiuntė atgal į DKMS (Kamieninių ląstelių donorų) fondą. Po kelių savaičių gavo specialią Kamieninių ląstelių donoro kortelę su savo vardu, pavarde ir identifikaciniu donoro numeriu. Ar kada nors paskambins jai kas iš fondo ir praneš, kad turi genetinį dvynį – nežinia. Bet šiuo metu ji jaučiasi atlikusi savo pareigą, padariusi tai, kas gali padėti kitam žmogui.
Akcijos išvakarėse, sekmadienį, geriant popietinę kavą tarp artimųjų kilo diskusija: tapti donoru ar ne? Nuomonių buvo įvairių. Vieni deklaravo, kad į tokią akciją būtinai, jei tik leidžia galimybės ir potencialaus donoro sveikata, reikia įsijungti. Ką gali žinoti, gal kada pačiam ar kam nors iš artimųjų reiks tokios pagalbos? Kiti prieštaravo: o ką gali žinoti, kur iš tikrųjų tie asmeniniai duomenys gali patekti, ar veikla yra 100 % skaidri, ar donorystė nekelia pavojaus donoro sveikatai? Priėjome tik vieną bendrą išvadą: kiekvienas su savo organizmu tvarkosi pats. Galima juk pritarti akcijos tikslams, bet pačiam joje nedalyvauti dėl įvairių priežasčių ar įsitikinimų…
Mano galva, jeigu tik galiu kam nors padėti išgelbėti gyvybę, kodėl to nepadarius? Tai, kad atiduodu savo kraują tyrimui, dar nereiškia, kad jis bus tinkamas – yra tiek daug įvairių apribojimų, kad iš tiesų nėra ko stebėtis, jog kraujo bankuose jo vis dar per mažai. Tie, kurių visų tyrimų rezultatai teigiami, turėtų tik džiaugtis, nes jų sveikata tikrai gera. Kiek daug yra žmonių, kurie norėtų pasidalinti savo krauju, kaulų čiulpais, o negali dėl sutrikusios sveikatos, amžiaus, žalingų įpročių ir kitų priežasčių (jos paaiškėja pildant sveikatos būklės anketą).
Božena Bobinienė, punskas.pl
Šiek tiek informacijos apie kaulų čiulpų donorystę
Mūsų kraujas yra gaminamas kauluose esančioje akytoje medžiagoje – kaulų čiulpuose. Ten yra daug jaunų, nebrandžių kraujodaros ląstelių, kurios nuolat dauginasi, bręsta bei pakeičia jau pasenusias kraujo ląsteles. Tai vyksta nuolat – visą mūsų gyvenimą. Susirgus kraujo vėžiu, kaulų čiulpai vietoj sveikų kraujo ląstelių ima gaminti vėžines ląsteles – tuomet reikia skubiai pradėti gydymą.
Vaikams ir suaugusiems, susirgusiems kraujo vėžiu, ne visada padeda gydymas vien vaistais (chemoterapija, imunoterapija). Daliai jų gali padėti tik donoro kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) transplantacija. Transplantacijos metu sergančios paciento kraujodaros ląstelės (prieš transplantaciją jos yra visiškai panaikinamos, todėl be galo svarbu, kad donoras 100 proc. būtų pasiryžęs donuoti savo kaulų čiulpus) pakeičiamos sveikomis donoro ląstelėmis, kurios vėl gamina sveiką kraują. Visų pirma donoro ieškoti pradedama tarp šeimos narių – tiriami broliai ir seserys, tačiau tikimybė surasti tinkamą donorą šeimoje yra tik apie 20 proc. Kitiems sergantiesiems būtina rasti tinkamą donorą šalies ar Pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Kuo daugiau žmonių tokiam registre – tuo didesnė tikimybė surasti tinkamą donorą. Tai labai svarbu, nes kartais net iš 26 milijonų savanorių kaulų čiulpų donorų nerandama tinkamo, todėl visi esame labai reikalingi, unikalūs.
Lenkijoje prisiregistravusių negiminingų kaulų čiulpų donorų skaičius palyginti nedidelis – apie 800 tūkst. Tuo tarpu Vokietijoje – 1,6 mln., JAV – per 3 mln., o visame pasaulyje – apie 25 mln. žmonių. Palenkės vaivadijoje kaulų čiulpų donorais pasirengę būti daugiausia tie asmenys, kurie yra aktyvūs kraujo donorai.
Donoras, įsirašydamas į registrą, tuo metu dar neaukoja nieko. Jis tik duoda kraujo mėginėlį, pagal kurį nustatomi leukocitiniai antigenai, ta informacija būna duomenų bazėje. Kai randamas tinkamas žmogus, donorui atliekami įvairūs sveikatos tyrimai, įsitikinama, kad žmogus sveikas. Donuoti ląsteles galima iki 56 metų.
Yra du būdai, kuriais galima donuoti kraujo ląsteles (pasirenka juos gydytojai, bet galutinį sprendimą priima pats donoras).
Pirmas būdas – surinkti ląsteles aferezės būdu, iš kraujo. Šiuo būdu donuojama ir nemažai kraujo produktų. Prieš donaciją reikia ląsteles „išprašyti“ iš kaulų čiulpų į kraują – keturias dienas iš eilės į pilvo paodį suleisti tokį preparatą, kuris tas ląsteles paskatina išeiti į kraują. To reikia, kad kraujyje būtų jų pakankama koncentracija, kad galima būtų jas surinkti. Donoras paprastai susileidžia tą vaistą namuose, yra darbingas, gali užsiimti įprasta veikla.
Penktą dieną donoras prijungiamas prie aferezės aparato – viena adatėlė įbedama į vienos rankos veną, kita adatėlė į kitą, kraujas iš donoro keliauja į aparatą, aparatas atrenka kamienines ląsteles ir kitu kanalu į kitą veną grąžina visa kita, ko reikia donorui. Bendras kraujo kūnelių netekimas nedidelis, apie 200 ml. Procedūra atliekama ligoninėje, trunka apie 4 val. Tą pačią dieną galima grįžti namo ir užsiimti kasdiene veikla.
Jokiais tyrimais nėra nustatyta ar įrodyta, kad būtų koks ilgalaikis pavojus sveikatai. Gali būti šiek tiek trumpalaikių nemalonumų: leidžiantis preparatą gali paskaudėti kaulus, raumenis, galva gali būti truputį sunki, simptomai – panašūs į gripą. Tai labai individualu.
Antras donacijos būdas – tai kaulų ląstelių surinkimas punkcine adata iš ten, kur jos ir gaminasi – pačių kaulų čiulpų. Ląstelės imamos iš dubens kaulo, kadangi jis didžiausias. Taikant šį būdą, prieš tai nereikia vartoti jokių preparatų. Nepaisant šiek tiek baimingai skambančios procedūros, kad kaulų čiulpai bus traukiami iš kaulo, donorai po to jaučiasi gerai, paprastai išleidžiami iš ligoninės namo tą pačią dieną. Kelias dienas jiems gali paskaudėti dubenkaulį, nes gi padaromi keli dūriai. Pačios procedūros metu atliekama bendroji nejautra, ji trunka 30–40 min.
Donacijos būdą nustato gydytojai pagal paciento ligą, svorius, pagal nuspėjamą ląstelių sudėtį. Patys donorai dažniausiai renkasi, kad ląstelės būtų paimtos iš venų, panašiai kaip duodant kraujo. Paskutinis žodis yra donoro, jis gali pasakyti, kaip labiau pageidauja. Atlikus donaciją, gydytojai pastebi, kad savo pareigą atlikę donorai būna laimingi ir pakylėti – nepaisant šiokių tokių medicininių nemalonumų (adata ir dūris), moralinis pasitenkinimas būna labai didelis.
Pagal:
http://bukgeras.lt/kaulu-ciulpu-donoryste/ (Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registras)
http://www2.mz.gov.pl (Lenkijos sveikatos ministerijos internetinė svetainė)
http://www.rckik.bialystok.pl (Balstogės regioninis kraujo donorų centras)
https://www.dkms.pl/pl/zostan-dawca (Kamieninių ląstelių donorų fondas)