Interviu su iš Punsko kilusia stiuardese Jūrate Vaičiulyte-Kutlu
Tikriausiai Tavo draugai ir giminaičiai žino, kaip Tau gyvenime susiklostė, kad tapai stiuardese. Apie tai yra rašęs ir Tavo senelis. Tačiau nemažai atsiliepimų sulaukiu iš jaunimo, kuris girdėjęs, kad mūsų krašte yra mergina, dirbanti tokį darbą. Tai be galo visus žavi. Tad papasakok, nuo ko viskas prasidėjo. Kaip pasirinkai stiuardesės darbą? Ar tai buvo Tavo tyli svajonė?
Viskas prasidėjo, kai buvau kokių 5 metukų. Kažkurį šeštadienio vakarą mama tvarkė namą, o mes su broliuku žiopsojom į televizorių. Rodė naują arbatos reklamą. Ten saulė leidosi, lėktuvas kilo, o kabinoje matėme juodų plaukų moterį, apsirengusią tamsiai mėlyna uniforma ir nešančią arbatą. Aš tada mamos paklausiau: „O kas ta ponia, kokį ji darbą dirba? Kai užaugsiu, tai ir aš taip norėsiu“.
Nuo to laiko žinojau, ką noriu veikti, ir tai nebuvo paslaptis. Vėliau pradėjau studijuoti teisę ir popietinėmis valandomis dirbau draudimo kompanijoje. Iš mūsų biuro lango buvo matyti oro uostas. Jis buvo gana toli, bet matydavau kylančius lėktuvus. Aš vis galvodavau, ką čia darau. Vieną dieną palikau tą darbą ir pakeičiau universitete studijų kryptį. Kaip sykis tuo metu avialinijos ieškojo kandidatų stiuardesės darbui. Labai bijojau, kad nepavyks jo gauti, bet mama manimi labai tikėjo. Buvo per 300 kandidatų. Pirma atranka truko nuo pačio ryto iki 23 valandos vakaro. Priėmė 4 žmones. Tarp jų buvau ir aš. Vėliau avialinijos rengė dar kelias atrankas. Buvo surinkta 10-15 žmonių, kad būtų galima pradėti kursus licencijai. Jei kas po to dėl sveikatos „nepereina“ medicinos testų, gali atkristi.
Vėliau reikia laikyti egzaminus licencijai. Egzaminų klausimai yra šių sričių: aviacijos teisės, lėktuvo techninės sudėties (kabinos), medicinos, pavojingų substancijų, komunikacijos, oro uosto procedūrų, evakuacijos ant žemės ir vandenyje, ugnies pavojaus bei kitų nesaugių situacijų ir pan. Viskas trunka 6-8 savaites. Reikia beveik mintinai išmokti 500 lapų knygą. Tiesą pasakius, studijuodama teisę neturėjau taip intensyviai mokytis. Reikia žinot kiekvieną mažiausią lėktuvo kabinos dalyką, ką reiškia deganti ar mirkčiojanti lemputė. Viską reikia žinoti taip, kad net ir antrą valandą nakties pažadintas galėtum viską pakartoti kaip „poterėlį“. Čia taip pat kai kuriems nepasiseka, bet tada galima dar kartą mėgint, o jeigu vėl nepasiseka, deja – jau darbo negausi. Vėliau vyksta egzaminas simuliatoriuje – kaip elgtis per evakuaciją vandenyje ar ant žemės, kaip atpažint ugnies rūšį kabinoje, kuo ją gesint, kaip padėti žmogui, sergančiam epilepsija arba ištikus širdies smūgiui ir pan.
Kai jau pradedi skraidyti, tai yra vadinamasis briefing (patikrinimo egzaminas). Prieš kiekvieną skrydį palydovė užduoda klausimus iš to, ką išmokom. Egzaminas vyksta visada. Niekas nesikeičia. Jeigu ir 20 metų skraidai, tai yra tas pats. Visada esame klausiamos. Keičiasi tik žinios ir teisė, bet viską reikia žinoti. Jeigu vakare į paštą ateina žinutė, kad kažkokia procedūra pasikeitė, o ryte turi skristi, tai viską iki skrydžio turi žinot ir išmokti.
Kasmet yra flight check (skraidymo patikra). Tikrinama darbo kokybė, o kas trejus metus atnaujinama licencija ir vėl vyksta tas pats egzaminas simuliatoriuje.
Tai nebuvo tyli svajonė, nes mano aplinka žinojo, ką noriu veikti. Šis darbas nėra tik darbas, bet ir gyvenimo būdas. Jeigu reikėtų dar kartą viską pereiti, tai be mirktelėjimo, su šypsena lėkčiau.
Koks jausmas būti ten – virš debesų?
Nuostabus. Nėra geresnio darbo pasaulyje. Rytais matai, kaip saulė keliasi, o vakare – kaip miestai žiba. Nors darbą pradėjau prieš beveik 10 metų, kai pagalvoju apie lėktuvą ar jį pamatau – šypsena garantuota. Net mano vyras juokiasi, kad lėktuvus myliu labiau negu jį.
Ar tai sunkus darbas? Įmanoma jį pasiekti kiekvienam?
Darbas yra sunkus. Pajaučiamas net ir vienos arba dviejų valandų skirtumas. Vienoje vietoje turi keltis ketvirtą valandą ir pasiruošti skrydžiui, o jau kitoj antrą valandą nakties. Be to, labiausiai žmogaus organizmą vargina slėgis, pakilimas ir nusileidimas. Galima pamiršti apie reguliarų maitinimąsi. Šiandien valgai pietus 14 valandą, o rytoj 20 valandą. Vieną sekundę viskas yra gerai, o jau kitą kas nors vyksta. Jeigu mėgsti veiksmą, tai šis darbas tikrai tau. Na, be viso to, beveik visą laiką esi, kaip sakoma, ant kojų – 12 ar net ir 16 valandų. Tačiau būna laiko pailsėti. Taip pat kartais sunku ką nors planuoti iš anksto, nes lėktuvai vėluoja arba šaukia į darbą ir reikia eiti. Nors ir esi labai pavargęs, visą laiką tenka šypsotis. Bet štai darau tai, ką mėgstu, ir man dar už tai moka.
Norintys dalijami į dvi grupes. Vieni pradėję skraidyti ir po mėnesio atsisako, nes darbas pasirodo ne jiems, kad ir labai to norėjo. Antra grupė, tai tie žmonės, kurie lieka labai ilgiems metams ir kitokio darbo neįsivaizduoja. Niekada nėra tokių, kurie būtų tarp šių dviejų grupių.
Kiekvienam šis darbas nėra pasiekiamas, nes ne tik reikia labai norėti, bet ir avialinija turi tave pasirinkti. Man buvo lengviau, nes pirmą kartą nuėjau į atranką ir iš karto gavau darbą. Tokių kaip aš yra daug, bet taip pat daug yra tokių, kurie kelis kartus bando ir jiems nepasiseka.
Ką reikia daryti, kad būtų galima tapti stiuardese? Kokių reikia įgūdžių ir išsilavinimo?
Kaip minėjau, reikia nueiti į atranką. Kas kiek laiko avialinijos skelbia ieškančios naujų darbuotojų. Reikia mokėti kalbas. Kuo daugiau, tuo geriau. Reikia mokėti dirbti grupėje ir būti lyderiu. Reikia būti atspariam stresui ir, kaip sakoma, išlaikyti šaltą kraują. Turi mokėti nuraminti kitus net ir tada, kai pats bijai.
Įdomu, kiek moki kalbų.
Lenkų, lietuvių, anglų, turkų, prancūzų ir šiek tiek ispanų.
Už ką stiuardesė yra atsakinga lėktuve? Kokios jos pareigos?
Stiuardesės atsakingos už keleivius, už jų saugumą, servisą ir komfortą, eventualią evakuaciją ir pagalbą. Pirmosios stiuardesės buvo medicinos seselės, bet laikui bėgant sistema pasikeitė ir darbas tapo prieinamas visiems.
Kaip atrodo dienotvarkė lėktuve?
Prieš kiekvieną skrydį oro uoste reikia būti 2 valandomis anksčiau. Reikia prisijungti prie sistemos, o po to sėdame prie stalo su Senior Cabin attendant (vyresnysis palydovas). Jis užduoda mums klausimus, į kuriuos reikia tiksliai atsakyti. Sulaukiame po vieną klausimą iš technikos, medicinos ir evakuacijos srities. Jeigu nepavyksta į vieną iš jų atsakyti, gauname papildomą. Jeigu į jį neatsakome, tą dieną neskrendame. Tenka važiuoti namo ir savo vietą atiduoti kitai stiuardesei, kuri turi budėjimą namuose arba oro uoste. Atsitikus nelaimei nėra laiko galvoti, ką ir kaip daryti. Reikia iš karto veikti, padėti žmogui, pavyzdžiui, su epilepsija, kaip gesinti baltus dūmus, žinoti, kas dega. Na, jeigu elektrą gesinsim vandeniu, tai žinia, kas bus. Joks darbuotojas neleis tokiam žmogui dirbti milijoninės vertės lėktuve. Be to, svarbi firmos reputacija (kiekvienam skrydžiui būna budėjimai; jeigu kas atsitinka ir vienas ar keli žmonės negali skristi, tai skrydis gali įvykti). Visa tai dar vadinama briefing (patikrinimas). Vėliau apžiūrimi yra plaukai, makiažas, uniforma ir rankos (visada nagai turi būti nulakuoti). Po to kartu su pilotais aptariamas oras, skrydžio kryptis, keleivių skaičius ir pan. Tada einame į lėktuvą. Ten atliekama security check (saugumo patikra), kur tikrinama, ar viskas yra savo vietoje, ar nėra, pavyzdžiui, bombų. Po to pradedam boarding (keleivių laipinimas) ir tikriname, ar visi užsisegę saugos diržus, kad būtų galima pakilti. Atliekamas taip pat safety demo, kur parodomi išėjimai iš lėktuvo ir pan. Čia yra turbūt tipiškiausias stiuardesės darbo etapas. Sėdame į savo sėdynes 10 sekundžių iki pakilimo. Skrydžio metu atliekame servisą – jeigu reikalinga pagalba, padedame. Prieš nusileidimą vėl visus reikia „susodinti“. Kai lėktuvas nusileidžia, vėl atliekamas security check (saugumo patikra). Žiūrime, ar nėra paliktų daiktų, kurių neturėtų būti lėktuve. Po to einame į biurą ir reikalui esant aptariame skrydį. Taip atrodo rami diena, o tokių yra tikrai nedaug. Dažnai kas nors vyksta, pavyzdžiui, keleivis pirštą prisispaudžia tualeto durimis ar padaugina alkoholinių gėrimų, o jie daug stipriau veikia, nei gertume ant žemės.
Į kokias valstybes tenka skristi?
Skraidžiau po Europą. Čia viskas priklauso nuo to, kur avialinija skraidina. Dažniausiai žmonių yra mėgiamos pigios kelionės į Graikiją, Ispaniją ar kitas turistines vietas. Galima sakyti, kad visose Europos šalyse esu buvusi. Tik keliose nebuvau. Manau, šiais metais skraidysiu po visą pasaulį.
O kokias valstybes jau aplankei? Kokias norėtumei aplankyti?
Angliją, Italiją, Turkiją, Austriją, Vokietiją, Čekiją, Slovakiją, Latviją, Vengrija ir Kanadą. Labai noriu aplankyti JAV ir Maledyvų salas.
Tiems, kurie stiuardeses mato tik filmuose, gali atrodyti, kad toks darbas yra tiesiog svajonė, pasakiškas sapnas, pasiekiamas išrinktiesiems.
Reikia turėti savyje daug disciplinos ir aistrą. Su tuo daug kas įmanoma.
Ar turint tokį darbą yra kliūčių sukurti šeimą?
Mano atveju kliūčių nebuvo. Kai kam gali būti, nes kartais reikia likti kitoje valstybėje kelias dienas. Viskas priklauso nuo kito žmogaus, ar jis gali tai priimti ir suprasti, nes, kaip sakiau, čia ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas.
Ką veiki kitoje valstybėje, kai skrydžio tenka laukti kelias dienas?
Gyveni viešbutyje ir kartu su įgula lankai miestą.
Na, o kur dabar gyveni? Turi pastovią gyvenamąją vietą?
Dabar gyvenu Istambule, Turkijoje. Sakau, kad mano pastovi vieta tai visas pasaulis. Jau kelerius metus esu šičia, bet kas žino, kur būsiu po metų. Anksčiau gyvenau kitose vietose. Per 10 metų kelis kartus keičiau gyvenamąją vietą. Istambulas, tai yra mano penktas miestas, o Turkija trečia valstybė.
Kaip Tau atrodo – pasiekei karjerą? O galbūt tikslai keičiasi, stiuardesės patirtis plečiasi ir leidžia siekti ko nors naujo?
Pradėdamas skraidyti tampi Junior Cabin Attendant (jaunesnysis skrydžio palydovas). Vėliau tampi Cabin attendant (skrydžio palydovas). Dar vėliau, jeigu esi tinkama ir pereini atranką, tampi Senior Cabin attendant (vyresnysis skrydžio palydovas) ir daugiau dirbi piloto kabinoje. Po to yra dar Line trainer (skrydžių treneris) ir Instructor (instruktorius), kur kitus tikrini, padedi naujokams prieiti prie egzaminų, mokai juos to paties, ko pats išmokai, vedi kursus.
Karjerą pasiekiau, tapau Senior kabin attendant (vyresnysis skrydžio palydovas). Mano svajonė būti Technical Instructor (techninis instruktorius), kur galėčiau dirbti simuliatoriuje. Čia įvesčiau keleivius, tikrinčiau naujokus, galėčiau su pilotais vykti atsiimti lėktuvų iš tiekėjų, bet iki to dar ilgokas kelias.
Jeigu jau pripratai prie šio darbo, tai kur kitur dirbti, pavyzdžiui, biure būtų labai sunku, o gal ir neįmanoma.
Ačiū už pokalbį. Laimingų skrydžių, Jūrate!
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl