Uždekime žvakes ir tyliai prisilieskim
Prie švento Kūčių stalo vakare.
Be pykčio, be skriaudos
Su tyluma susėskim,
Ir taip kasdien, ir visados.
Tu pažiūrėk, už lango sninga švelnumu,
Ir apkabinęs save, savo draugą, nusišypsok.
Tu negailėk švelnumo paukščiui mažam.
Ir jeigu tau šiandien liūdna, būk geras, neliūdėk,
Savo svajonę, laimę likimui patikėk.
Uždekim širdyse Kalėdų žvakelę,
Tegul ji apšviečia kiekvieną kertelę!
Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė.
Katalikiškos Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną.
Kristaus gimimo istorija daugiausia remiasi Mato ir Luko evangelijomis. Pagal šias evangelijas Kristų pagimdė mergelė Marija Betliejuje, kur ji su savo vyru Juozapu buvo laikinai apsistoję. Kristaus gimimas – tai išsipildžiusios judaizmo pranašystės apie Mesiją (pranašą). Ankstyvieji krikščionys švęsdavo vėlesnę Trijų karalių dieną, o gimimo datą pradėta nustatinėti tik po kelių šimtmečių.
Per Kūčias valgyta 12 patiekalų. Per Kalėdas keliamasi anksti, nudengiamas Kūčių stalas, žiūrima, ar neapsilankė vėlės. Nuo stalo nuimtą šieną dalinta gyvuliams.
Prieš Kalėdas neretai skersdavo kiaulę.
Pirmą Kalėdų dieną žmonės niekur neidavo, nieko nedirbdavo, užsiimdavo būrimais. Šaltos Kalėdos reiškė vėlyvą pavasarį, saulėta diena – derlingus metus.
Pranė Dundulienė rašo, kad Kalėdų Senis vaizduodavo sudievintą prosenį arba žynį kalėdotoją, kuris užkalbinėdavo būsimą derlių. Svarbų vaidmenį atlikdavo persirenginėjimas ožiais ir jaučiais, kurie simbolizavo vaisingumą ir derlingumą. Kalėdojimas prasidėdavo per Kalėdas ir trukdavo iki Trijų karalių.
Per Kalėdas namai buvo puošiami eglės šakomis. Laikotarpis nuo Kalėdų iki Trijų karalių buvo vadinamas tarpušvenčiais, tarpkalėdžiais ir pan., o tų dienų vakarais žmonės nieko nedirbo, bijodami antgamtinių esybių, dvasių.
Kalėdos švenčiamos beveik visame pasaulyje. Kūčioms gaminami patiekalai iš visokių javų, kad kitais metais būtų geresnis jų derlius. Dideliu vaišingumu ir dosniomis aukomis lietuvis norėjo įtikti savo geriems dievams ir mirusiems, todėl nesigailėjo geriausių valgių ir gėrimų. Taip atsidėkodavo Dievui už gerą javų derlių, namų palaimą, taip pat maldavo gėrybių kitiems metams (Balys Buračas „Lietuvos kaimo papročiai“).
(ep), punskas.pl