Kreivėnai (lenk. Krejwiany) – lietuviškas kaimas Punsko valsčiuje. Daugiau kaip 90% kaimiečių yra lietuviai. Giluišgirio miškas su Barsukalniu, ant kurio stovėjusi koplyčia. Paminklinis akmuo knygnešiui Povilui Matulevičiui (1840-1929). Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Kaimas pirmąkart minimas 1596 m. Tarpukariu veikė lietuviškų organizacijų padaliniai. 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartimi kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1944 m. išleistu įsaku kai kurioms lietuvių šeimoms buvo draudžiama gyventi Kreivėnuose. 1958 m. sausio 4 d. įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos padalinys, atgaivinta saviveikla: suvaidinta Žemaitės „Apsiriko“ ir „Piršlybos“; Juozo Grušo „Herkus Mantas“; Antano Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“, Kazio Binkio „Atžalynas“. Į Kreivėnų sudėtį įjungtas buvęs Alksnėnų kaimelis. Kaimo teritorijoje ilgą laiką gulėjo ženklintas Kreivėnų-Alksnėnų akmuo, prieškariu perkeltas į Lietuvos Respubliką. Vykdant Europos Sąjungos finansuojamą projektą 2005/2011 Kreivėnai sujungti asfaltuotu keliu su Radiškės kaimu (Kalvarijos savivaldybė).
Parengė Daiva Pečiulytė, punskas.lt
„Liaudies švietėjui knygnešiui Povilui Matulevičiui. 1840-1929 Dėkingi tautiečiai. Kreivėnai „Sūduva“ 1956″
