Lapkričio 11 dieną Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjime. Varšuvoje ji susitiko su Lenkijos prezidentu Bronislavu Komorovskiu (Bronisław Komorowski), Punsko valsčiaus ir Lenkijos lietuvių atstovais.
Sveikindama Lenkiją nepriklausomybės dienos proga Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė lenkiškai pasakė, kad Lietuva žino laisvės kainą, todėl supranta ir lenkų jausmus šiandieną, ragino išnaudoti tautas suartinti siekusio Česlovo Milošo palikimą.
„Laisvė – kūrybinė, asmeninė ar politinė – jam buvo nedaloma ir įpareigojanti. Lietuva džiaugiasi galėdama laikyti šį lenkų poetą irgi savu“, – kalbėjo Lietuvos prezidentė.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lenkijos lietuvių atstovais Varšuvoje
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Varšuvoje sutarė asmeniškai rūpintis dvišalių santykių gerinimu, taip pat švietimo srityje.
Lenkijos lietuviai informavo Prezidentę apie sudėtingą lietuvių mokyklų padėtį Lenkijoje. Kaip teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime, šios šalies skiriamas valstybinis finansavimas lietuviškoms mokykloms yra per mažas, o jų mokiniai neturi visų dalykų vadovėlių lietuvių kalba.
„Lenkijos švietimo politika nepalanki lietuviškoms mokykloms, todėl Lietuva pirmą kartą skirs joms tiesioginę paramą“, – pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su lietuvių bendruomenės atstovais Lenkijoje.
Kaip nurodoma Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos pranešime, papildomos lėšos reikalingos, kad Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinė mokykla bei gimnazija, Navinykų, Pristavonių, Vidugirių pagrindinės mokyklos galėtų įgyvendinti ugdymo programas lietuvių kalba.
punskas.pl
radote dėl ko čia ginčytis 🙂 Moka tai ir kalba, jeigu tik nori 🙂 galėtų ir lietuviškai kalbėti ar angliškai – tuomet lenkai būtų priversti vertėjauti. O lietuviškas mokyklas būtina remti, tačiau nereikia pamiršti, kad Lenkija pati privalo jam išlaikyti – va šiuo klausimu šią išdidžią vištą ir reikia tvirtai suimti už kiaušinių 🙂
Įdomu ar jaučiate Lietuviai Lenkijoje kokį nuostolį patirs Lietuvos švietimo sistema kur ir taip kaimuose mokyklos uždaromos ir atrodo kelis kart baisiau. Gaila kad Lietuviai naudojasi politine situacija ir pasinaudoja Lietuva. O dėl to kad J.E. LR prezidentė kreipėsi lenkiškai, tai tik sveikintinas dalykas. Beje yra garbės reikalas kalbėti ta kalba kur esi. čia ne užstalė, kur galim pliurpt savo kalba, nors pusė ir nesupras. beje tai nieko bendra neturi su Lietuvybės negerbimu, kuomet kalbi ta kalba kur esi.
Gerb.,,sako“,garbinga mokėti užsienietiškas kalbas,ypač kaimynų,dar garbingiau gerai mokėti savąją ir ją vartoti ne tik buitiniam lygmeny bet ir viešame gyvenime.Tad, Lietuvos Prezidentė Varšuvoje viešai tik lenkiškai sakydama kalbą Lenkijos visuomenei,pažeidė lietuvių-lenkų kalbų darnos santykį,tuo pažemino valstybinės lietuvių kalbos prestižą.Išties užsienio kalbų mokėjimas yra vertybė,bet būtina žinoti kada ir kaip jas vartoti viešoje erdvėje.
Gerbiamas,,sako“,garbinga mokėti užsienio kalbas,ypač kaimynų,bet garbingiau gerai mokėti savąją ir ją vartoti ne tik buitiniame bet ir viešame gyvenime.Tad,Lietuvos Prezidentė,Varšuvoje viešai sakydama kalbą Lenkijos visuomenei tik lenkų kalba,pažeidė lietuvių-lenkų kalbų darnos santykį,taip sumenkino valstybinės lietuvių kalbos prestižą.Kalbų mokėjimas yra vertybė,bet būtina žinoti kaip ir kada jas vartoti viešoje erdvėje.
Juozui, „chlopų“ kalbos kompleksai gal kada ir buvo, bet prieš daugiau nei 100 metų – net mūsų seneliai to neatsimena. Lietuvoje lenkų kalba su „ponų“ niekam nesiasocijuoja, atvirkščiai – po 2 pokario repatriacijų lenkiškos inteligentijos Lietuvoje visiškai neliko, todėl lenkų kalba asociavosi su prastuomene ir darbininkija, bet niekaip ne su ponais (iš dalies dėl to Vilniuje tarybiniais laikais „lenkai“ stengdavosi daugiau šnekėti rusiškai nei po-prostu ar, iš viso retai, lenkiškai).
Prieš kokius 15-20 metų pas mus ilgą laiką buvo kompleksai, kad aukšti šalies pareigūnai nemoka kitų kalbų, tiksliau, moka tik vieną – rusų, todėl tuomet ypač populiaru tapo dar papildomai intensyviai mokytis ir anglų kalbos. Net tarybiniais laikais lietuviai garsėjo tuo, kad puikiai išmokdavo kitas kalbas (kad ir ta pačia rusų k. šnekėdavo beveik be akcento).
Dabar mokėti tik vieną užsienio kalbą jau būtų maža (toks politikas ateities Lietuvoje neturėtų ir visaip stengtųsi tą padėtį pakeisti, nebent būtų V.Tomaševskis, kuriam užtenka susišnekėti su savo elektoratu rusiškai arba lenkiškai), todėl atvirkščiai, ne Lietuvos atstovai gėdijasi savo kalbos (iš tiesų netgi puikuojasi savo kalbų mokėjimu, kai kas gal pasakytų – maivosi), o kitų šalių atstovai, negalėdami tuo pasigirti, turėtų gėdytis ir raudonuoti. Todėl mums sunku suvokti, kaip, jei tai tiesa, Kačynskis galėjo vadovauti valstybei ir bendrauti su kitų šalių vadovais nemokėdamas užsienio kalbų (na, bent rusų tai juk, turbūt, mokėjo?).
atsiprašau, kalbėdama lenkiškai, o ne lietuviškai 🙂
Viktorui. Lietuvos atstovai atvaževę į Lenkiją „pamiršta“ letuvių kalbą ir kokią valstybę atstovauja. Tapę ponais Jiems gėda šnekėti chłopų kalba. Kiek žinau, kitų valstybių atstovai atvaževę į Lenkiją taip nesielgia.
kalbėdama lietuviškai, manau, ji siekia Lenkijos visuomenei parodyti, kad ją geriau pažįsta ir supranta nei šiaip priklausytų visiškai svetimos šalies atstovei. (Beje, ir girdi, ką jie kalba, tiek gerą, tiek blogą savo atžvilgiu). Natūralu, kad ir į jos žodžius tuomet labiau gali įsiklausyti, psichologinis to paties teksto efektas irgi turėtų būti daug didesnis nei jį pasakius per vertėją.
Bent Lietuvoje tai veikia – tiek Zatlero (buvusio Latvijos prezidento), tiek Estijos prezidento prakalbos į Lietuvos žmones lietuviškai buvo labai palankiai sutiktos. Skirtumas tik tame, jog Grybauskaitė, manau, iš tiesų moka lenkų k. tiek, kad galėtų susikalbėti, o ne tik perskaityti parašytą kalbą.
Kitas dalykas, jei Lenkijos visuomenė iš to padarytų išvadą, kad visi lietuviai iš principo moka lenkiškai, bent tiek, kiek Prezidentė. Na, bet samčiu proto neįkrėsi ir už kitą protingu nepabūsi.
Kada pagaliau J.E.Prezidentė D.Grybauskaitė oficialaus vizito metu viešai kalbėdama į Lenkijos visuomenę kalbės ir lietuviškai?