Prezidentė Dalia Grybauskaitė, užvakar dalyvaudama Europos Vadovų Tarybos posėdyje, pareiškė, kad Lietuva pritaria naujajai ES finansinės drausmės sutarčiai (įsipareigojimui, kad šalies biudžetas turi būti subalansuotas arba perviršinis). Šis finansinis dokumentas, kuriam patvirtinti pakanka vos 11 ES narių pritarimo, taptų viršesnis už valstybių konstitucijas.
Ką visa tai reiškia? „Respublika“ apie tai kalbėjosi su ekonomistu prof. Povilu Gyliu. „Taip iš dalies yra dėl mūsų politikų nesusivokimo. 20 metų pabuvę tos neoliberalios „laisvosios rinkos“ filosofijos gniaužtuose, kai kitokia mintis apie valstybę ar viešuosius interesus buvo gniaužiama, tiesiog jau nemokame savarankiškai mąstyti.
Todėl turime labai vienpusišką poziciją, jeigu tai galima apskritai pavadinti pozicija, esą biudžeto deficito valdymas tarsi yra pagrindinė ekonomikos problema, o mūsų premjeras A. Kubilius už tai netgi gauna premijas… Aš matau čia paradoksą“, – sakė prof. Povilas Gylys.
Lietuva, kaip ir dar 24 Europos Sąjungos šalys, sutiko pasirašyti fiskalinės drausmės paktą, turintį apsaugoti Bendrijos nares nuo finansinių sukrėtimų. Tačiau ką reiškia toks įsipareigojimas? Lietuva planus nauja sutartimi sugriežtinti fiskalinę drausmę ES sveikino iškart – vos prasidėjus diskusijoms. Tačiau paaiškėjo, kad parengtos sutarties projekte numatyta, jog ją pasirašančioms šalims, kurios nėra įsivedusios euro, dokumentas įsigalios tik tada, kai jos įsitrauks į euro zoną.
Kitaip tariant, Lietuva, kaip ir kitos ne euro zonos narės, kol kas iš esmės tik garsiai deklaruoja pritariančios sutarties nuostatams. Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau po ES viršūnių susitikimo Briuselyje pareiškė, kad Lietuva prisidės prie susitarimo, bet „ne prie visų sutarties pozicijų“. „Mes, Lietuva, prisijungsime ne prie visų sutarties pozicijų.
Partnerystės programos reikalauja labai daug ataskaitų, biurokratinės priežiūros. Išties neskubėsime su tuo“, – kalbėjo Lietuvos prezidentė.
Pagal ELTĄ