(Tęsinys)
Lietuviško leidinio šio krašto lietuviams prisiėjo vėl laukti beveik pusę amžiaus. 1960 m. Varšuvoje pasirodė pirmas „Aušros“ numeris. Lenkų komunistinė valdžia sutiko, o gal suprato, kad tai yra neišvengiama būtinybė, duoti Lenkijos lietuviams spausdintą žodį, siekdama stipriai jį kontroliuoti, paversti ideologijos skleidimo įrankiu.
17 pirmų numerių redagavo lenkas Zygmunt Stoberski. Laikraštis buvo leidžiamas ir spausdinamas Varšuvoje. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Varšuvos lietuvių pastangomis ėjo nepriklausomas lietuvių kultūros žurnalas „Varsnos“. Lenkų valdžia po metų jį uždarė, o ašaroms nušluostyti „Aušrą“ padarė reguliariu ketvirtiniu žurnalu. Jos redakciją perkėlė į Punską, o po metų į Seinus. Prasidėjo gan sėkmingas „Aušrai“ laikotarpis. Leidinys buvo spausdinamas 8000 egz. tiražu. Jis plačiai skaitytas Lietuvoje ir lietuviškame Vakarų pasaulyje.
1990-ieji atnešė daug permainų. „Aušrą“ ėmėsi leisti patys lietuviai. Žurnalas iškart tapo mėnraščiu, o po dvejų metų – dvisavaitraščiu. Buvo įkurtas kompiuterių centras, įsteigta spaustuvė. 1993 m. vidury Punske pradėjo veikti „Aušros“ leidykla. Jos pirmasis direktorius buvo šių eilučių autorius.
Lietuviškos leidyklos Lenkijoje prisiėjo laukti ilgai, beveik devynis dešimtmečius. Galima sakyti,kad jis ji gimė iš spausdinto žodžio ilgesio, iš ilgai užsitęsusio knygų bado, iš knygnešių nuvaikščiotų takų, iš slaptojo daraktorių mokymo, iš Seinuose amžinąjį atilsį radusio poeto ir vyskupo Antano Baranausko darbų ir kūrybos, iš bubelioko poeto Albino Žukausko poetinio žodžio žavesio, prozininkų brolių Markevičių plunksnų, iš gilių Seinų „Šaltinio“ spaustuvės leidybinių tradicijų. Idėja augo iš su praeities šešėliais susipynusių nuoskaudų, iš persekiojimų dėl lietuviško žodžio, jo laisvės, iš kovų dėl tautinio išlikimo. Lietuviškos knygos šio krašto žmonėms turėjo ir turi beveik sakralinę reikšmę. „Aušros“ leidyklos steigėjai įkvėpimo ieškojo Seinų aukso amžiuje, kai iš šio miesto į Lietuvą sklido šviečiamojo darbo spinduliai.
Punsko „Aušros“ leidykla gyvuoja 22 metus. Per šį laikotarpį leido (arba talkino leidžiant) 7 lietuviškus žurnalus: dvisavaitraštį „Aušra“, mėnraščius „Aušrelė“ ir „Pasaulio lietuvis“, ketvirtinius leidinius „Suvalkietis“, „Šaltinis“ ir „Dėmesio“, istorijos paveldo metraštį „Terra Jatwezenorum“. Per 22 metus pasirodė daugiau kaip 800 žurnalų numerių, kurių bendras tiražas siekia 680 000 egzempliorių. Leidykloje pasirodė per 250 knygų (iš jų daugiau kaip 70 leidinių, skirtų mokykloms). Knygų tiražai – nuo 200 iki 1000 egzempliorių.
Knygų tematika labai įvairi. Pasirodė etnografinių knygų serija, leidiniai apie Punsko ir Seinų krašto tautosaką, istoriją, kultūrą, žmonių prisiminimų apie baudžiavos laikus, tremtį, partizaninį judėjimą serija, lietuviškų dainų rinkiniai, leidiniai apie šio krašto vestuvinius papročius, religines ir šeimos šventes, grožinės literatūros serija (poezija, apsakymai, romanai), kraštovaizdžių albumai, vadovėliai ir žodynai lietuviškoms mokykloms. Kartu su Literatūros ir tautosakos bei Lietuvos istorijos institutais išleista keletas mokslinių knygų.
Leidykla dalyvavo ir savo leidinius demonstravo tarptautinėse knygų mugėse (Varšuvos knygų mugėje, Vilniaus „Knygų pavasario“ mugėje, Vilniaus knygų mugėje ir kt.), savo knygas pristatinėjo Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Lazdijuose, Merkinėje, Druskininkuose, Varšuvoje, Suvalkuose, Seinuose ir Punske.
„Aušros“ leidykla organizuoja literatūrinius renginius, susitikimus su knygų autoriais, rašytojais, dailininkais, rengia kasmetinį Poezijos pavasarį, Rudens literatūrinius skaitymus, „Vieno eilėraščio“ konkursą. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos įstaigomis ir organizacijomis, Kauno technologijos universitetu (šio universiteto studentai nuo 2000 metų leidykloje atlieka praktiką).
(Pabaiga)
Sigitas Birgelis, punskas.pl