Lapkričio 27 dieną Punsko valsčiaus savivaldybės konferencijų salėje vyko rinkiminis-ataskaitinis Lenkijos lietuvių bendruomenės suvažiavimas. Jame dalyvavo 89 iš 114 užregistruotų delegatų.
Suvažiavime kalbėta apie nepakankamą Lenkijos lietuvių mokyklų finansavimą, vadovėlių trūkumą, lietuvių žiniasklaidą, Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų darbą bei apie už tautines mažumas atsakingo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos komisaro Knuto Vollebaeko apsilankymą Seinuose ir Punske.
Daug diskusijų sukėlė dvikalbių lentelių Punsko valsčiuje klausimas. Buvo kalbėta, kad Lenkijos lietuviai nenori būti įkaitais ir įrankiais, kad labiau už dvikalbes lentas jiems reikšmingas švietimas, sielovados reikalai ir žiniasklaida. Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas pažymėjo, kad Lenkijos Tautinių mažumų įstatymas padalijo lietuvius į dvi kategorijas: į tuos, kurie gali juo naudotis, ir į tuos, kurie atsirado už jo borto.
Diskusijoms baigiantis, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas pareiškė, kad yra priėmęs sprendimą kabinti vandalų ištepliotas, o vėliau išvalytas dvikalbes lentas. Suvažiavimas daugiau šiuo klausimu nediskutavo.
Suvažiavimui baigiantis buvo išrinktas naujas Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas. Juo tapo Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos direktorius Jonas Vydra.
LLB suvažiavimo tarybos pirmininku išrinktas Tadas Bagdonavičius.
Suvažiavimui pasibaigus delegatai sugiedojo Lietuvos himną.
punskas.pl
Kraśtieciui ir Vytui. Tas jaunas żmogus kuris kalbejo kad jam geda nuvażiuot i lietuva pakol nepakabintos dvikalbes lenteles tai ne studentas o ukininkas. Jis ir dar keli kiti taip aktyviai reme dvikalbes lenteles nes jiems buvo taip isakyta kad palaikyt virsaicio pozicija. Ten vyko ne to krasto bendruomenes delegatu suvażevimas bet sureżisuota vaidyba. (… komentaras fragmentas pašalintas dėl to, kad įžeidžiami konkretūs žmonės). Del studentu generalizuot negalima ,yra ir tokiu kaip ivardina krastietis, bet ir tokiu kurie isilieja i Lietuvos visuomene,jos gyvenima,veikla ir dirba Lietuvos labui.
Pritariu Vytui- punskiečių (dalies) patriotizmo suvokimas yra švelniai kalbant keistokas. Lietuvoje studijuojantis jaunimėlis, bent jau didžioji dalis, naudojasi lengvatomis- stipendijomis, (kai kurie iš pasiturinčių šeimų gauna ir socialines stipendijas), ir kitomis privilegijomis- bet ar jie jungiasi į Lietuvos jaunimo gyvenimą, studentišką veiklą, organizacijas (skautų, ateitininkų, kitas)? Dažnai toks patriotas (su lenkiškai užrašyta pavarde ir vardu net ir Lietuvos pase, kurį gavo išimties tvarka) dar tyčiojasi iš Lietuvos.Ir per penkerius studijų Lietuvoje metus neišmoksta taisyklingai kalbėti.Bet tokiam ‘patriotui’ gėda , kad jo kaimo pavadinmas užrašytas lenkiškai. Įdomi gyveimo filosofja. Todėl esame tokie pažeidžiami ir leisgyviai, jeigu taip mąstome.
taip kalbėjo pažangiausias mūsų krašto ūkininkas, kurio namus puošia Rūpintojėlis. apgailėtina, kai sutrikusi žmonių vertybių sistema.
Sakė, kad suvažiavimo metu vienas jaunas punskietis (tubūt studentas)kalbėjo, kad jam didžiulė gėda į Lietuvą pas draugus nuvažiuoti kol nepakabintos lietuviškos lentutės Punsko kaimuose.Ar tai tiesa? Labai man įdomu sužinoti ar kai važiuoja pas tuos draugus ir pasižiūri į savo pasą tai savo pavardę pamato lietuviškai parašyta, ar lenkiškai? Klausiu todėl, kadangi pagal tai galima toliau analizuoti, kuriais momentais, kur ir kada mums punskiečiams pakyla poreikis himną sugiedoti.