Murinai

Punsko kaimi gyveno Murinai iki 1941 metų. Kukli sodybėlė pakrantėj už Sinkevičų pievos, o pasukus nuo vieškelio, kur aina link Kalinavo, Vaičuliškių. Invažavus šitan vieškelin buvo pyrmas pasukimas in ciesį – pas Kazį Janušavičų, toliau pavažavus in dešinį suka kelukas in mus, Tumelius, o in kairį kelukas laidosi nuo stataus kalnuko in Sinkevičų Kastantų, ir pabaliu pro jo sodybų ėjo menkas žoli vis apaugis kelukas pas Punsko kaimo Murinus. Murinienė tai buvo Šidlauskiūtė iš Valinčų kaimo.

Jiej ilgai negalėjo užaugyc vaikų, vis gimė ir tuoj mirė. Tai kunigas patarė pastacyc kryžų. Jis stovėjo prie namų, o vėliau prie vieškelio – kryžkelėj. Su laiku medzinį kryžų kaimo žmonės 1962 metais apkeitė cimenciniu ir pas mus surengė to pavasaro žemės švencinimų ir to kryžaus sykiu švencinimų. Kaimas nusifotografavo prie kryžaus, o paskui suvėjį mūs, Tumelių, kiemi, ba mano vyro Romo tėvas Jonas Tumelis (1902–1969) tadu da buvo Punsko kaimo ir Punsko miestelio šaltyšu.

Kap Murinai pastatė medzinį kryžų ir paprašė kunigo pašvencyc, tai jiem gimė da trys vaikai, katriej jau užaugo. Murinų buvo vienturtė duktė Marytė (užaugus ištekėjo in Kreivėnus už vyrausio Uzdzilų sūnaus Petro Uzdzilos) ir du sūnūs: Juozus ir Vladas Murinai. O Petro sesuoj, irgi vardu Marytė, ištekėjo už Kraužlio Burbiškiuose. O jo sesuoj Adelė Kraužlytė nuvėjo in marcas pas Murinus. Ir tep susimainė, kad nereikėjo nei vieniem, nei kiciem duoc kraico, pasogos ir dalyko atskyrc.

Vladas Murinas labai buvo spritnas, savo tėvo svirni išsėmė visų kubilų grūdų ir pardavė žydam, o kubilų apvertė ir užbėrė an viršo plonu sluoksniu grūdų. Tėvas vis matė ir misno, kad pylnas kubilas, o kap pavasarin prisėjo sėc laukus, cik tadu pasirodė, kad kubilas apverstu dugnu ir tuščas. Tėvas ne juokais susirūpino, iš kur imc sėklai grūdų. Nuvėjo jis pas arcimiausį kaimynų – Kostų Sinkevičų, paprašė, kopo an kalnuko pas Čėplus, o pas Jonų Tumelį (mano vyro Romo tėvų) gavo grūdų ir kiek apsėjo lauko. Bet neilgai dzaugėsi, ba 1941 m. išvažau in Lietuvų ir negrįžo.

Vėliau Viganauskai gyveno. Darbšči audėjėlė Viganauskienė išėjo su šaimynu in jos gimtų kaimų Kampuocus, kūrėsi naujoj sodyboj, o ca Murinų būklės atiteko Sinkevičam, Stasiu. Dabar tų laukų nuomuoja Kalesinskas Vitas.

Murinų išliko akmeninis šulnukas, keletas jų sodzytų medzų, akmenų iš fundamentų, pamatų. Ba gi buvo jų medzinė trobukė, tvartas molinis, kluonelis ne per dzidelis, ba ir žamės Murinai nedaug turėjo. Kedais Murinas atėjo ca iš Agurkių kaimo.

Kap jau minėjau, vietoj medzinio kryžaus buvo pastacytas, išlietas cimencinis ir naujas buvo 1962 metais pavasarin per žamės švencinimų pašvencytas. Kvarmų sukalė Petras Pacenka, irgi iš Punsko kaimo, paskui tuom kvarmu išlieta nemažai kryžų kapinėse (Trakiškėse). Skolinosi vieni nuo kitų šitų kvarmų ir darė cimencinius kryžus, o bagotesni ir iš akmenio prašė, kad kas iškaltų. Kryžuj išrašytas užrašas – „Jėzau pasigailėk mūsų. 1962“. Tai byloja apie Punsko kaimo žmonių padėkų Dzievuliu už suteiktas malones. Tai ir padėka, ir sykiu prašymas pagalbos.

1980 metais, kap vieškelis iš Punsko in Vaičuliškes, Trumpalį buvo placinamas ir iškeltas, išpyltas aukščau, kryžus liko visai klonin. Apaugo alyvom, mėlynai žydzincom pavasarin ir labai kvepiancom. Kelukai išsiskyrė. O kadangi kryžus stovėjo an mūs žamės, tai toliau tan trikampin liko, cik arcau mūs, o ne Sinkevičų keluko. Jį puoša mano dukros Elės Vasilčik vis sodzinamos gėlės, nemažas daržalis, medeliai.

Neseniai dažinojau, kad Kosto Buračausko mamos dėdė – Murinų Laurynas (gim. 1856 m.) – buvo Lietuvos savanoru. Jis gyveno ty, kur dabar Pajaujai Agurkiuose gyvena.

 

Papasakojo Ona Tumelienė

Užrašė Genutė Pakutkienė, punskas.pl