Lietuvos valdžios bejėgiškumas išsiderėti žmoniškas sąlygas savo žemdirbiams privertė juos pačius mesti arklą bei žagrę ir šturmuoti Briuselį.
Pernai protesto akcijoms vadovavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas įsitikinęs: mūšis dėl išlikimo tęsis ir šiemet.
Praėjusių metų lapkritį Briuselį drebinę Baltijos šalių žemdirbiai laukia nesulaukia gerų naujienų, kada pagaliau ir jiems Europos Sąjunga rinkoje su kitų šalių ūkininkais leis konkuruoti geresnėmis sąlygomis.
Lietuvos žemdirbiai gali tikėtis 50 eurų daugiau, nei už hektarą gauna dabar. Tiesa, tik tikėtis. Kad realiai gaus didesnes išmokas, priklauso nuo Lietuvos derybininkų išmonės ir mūsų šalies prezidentės.
Pasak A. Stančiko, argumentų, kodėl Baltijos šalių ūkininkams mokama mažiau, tiesiog nėra: „Kiekviena šalis turi tam tikrą svorį, kuo mažesnis esi, tuo mažesnė derybinė pozicija“.
Jo teigimu, šiandien Lietuvos žemdirbiams siūloma 144 eurai už hektarą. „O per Baltijos šalių žemdirbių akciją Briuselyje susitikime su mūsų šalies prezidente jau buvo akcentuojama, kad Briuselio pozicija keičiasi – tai yra žemdirbiams jau siūloma 193 eurai už hektarą, tačiau numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2020-ųjų – aišku, šis dalykas mūsų netenkina“, – sakė A. Stančikas.
Pagal ELTĄ