Ir Lenkijoje, ir Lietuvoje yra nemažai vietų, susijusių su Napoleono epocha. Vienos jų tikrai mena istorinius įvykius, kitos – sietinos su žmonių sukurtomis legendomis ir pasakojimais.
Napoleonas gan stipriai savo pėdas įrėžė Vilkaviškyje. Istoriniai šaltiniai pasakoja, kad jis su savo armija įžygiavo į šį miestą 1812 m. birželio mėnesį. Mieste surengtas prancūzų armijos paradas, o po to paskelbtas atsišaukimas pulti Rusiją. Napoleonas Vilkaviškyje buvo keletą dienų. Tų įvykių liudininko kunigo Bonaventūro Butkevičiaus atsiminimuose užrašyta, kad Napoleonas buvo apsistojęs Vilkaviškio dvare. Prie šio dvaro palyginti dar neseniai stovėjo Napoleono staliukas, prie kurio, kaip sako padavimas, kitados sėdėjęs pats Napoleonas. Vilkaviškyje jis išleido įsakymą įrengti karo ligoninę, pasirašė kreipimąsi į karius. Tiek apie prancūzų karvedžio buvimą Vilkaviškyje.
Lepelionių kaime prie kelio į Vilnių stovi Napoleono kepurė – Balnakalnio piliakalnis. Kaip pasakoja padavimas, Napoleonas, palikęs Vilkaviškio dvarą, su armija jojo Marijampolės link. Pakilęs vėjas nubloškė karvedžio kepurę. Prancūzų kariai ją sugriebė, tačiau Napoleonas, pažvelgęs į žemėlapį, įsakė kariams kepurę užpilti žeme. Taip išaugo kalnelis, žymintis kelio tarp Paryžiaus ir Maskvos vidurį.
Tokius, tik žymiai mažesnius, piliakalnius ir „Napoleono kepures“ galima aptikti bemaž kiekviename Sūduvos kaime.
***
Istorijos faktai byloja, kad Napoleonas yra buvęs Seinuose. Šį miestelį jo kariai pirmą kartą pasiekė, atrodo, vėlyvą 1812 m. pavasarį. Į Seinus įžygiavo generolo Gruche bavarų daliniai. Seiniškiai, išsigandę karių, slėpėsi rūsiuose arba bėgo į miškus. Dėl to, kad deramai nesutiko karvedžio, buvo žiauriai nubausti: turėjo sumokėti 24 tūkstančius frankų kontribucijos. Buvo grasinama, kad nesumokėjus miestas bus sunaikintas, o jo gyventojai išžudyti. Bausmė buvo labai skaudi. Gyventojai prašė atšaukti kontribuciją. Prancūzai su miestelėnais elgėsi atšiauriai, naikino jų trobesius, daržus ir pasėlius. Miestelio bažnyčias kareiviai paėmė savo reikalams. Kiek vėliau į Seinus įžygiavo italų divizija. Jos štabas įsikūrė klebonijoje. Italai klebonijos rūsyje rado vyno ir alaus statinių. Jie puotavo visą naktį. Rytą keli kariai buvo rasti negyvi. Seinų klebonas, apkaltintas, kad į vyną įpylė nuodų, pasislėpė, nes jam grėsė mirties bausmė.
Vėliau pro Seinus ėjo generolo Dombrovskio vedami lenkų kariuomenės likučiai. Istoriniuose šaltiniuose užrašyta, kad Seinuose sustojo kunigaikštis Poniatovskis, I. Krasinskis ir daugelis kitų asmenybių. 1812 m. gruodžio 8 d. į Seinus atvyko ir pats Napoleonas. Jis sustojo nedideliame žydo restoranėlyje. Karvedys norėjo apšilti prie krosnies. Šeimininkė žydė, nežinojusi, kas jis esąs, nesutiko. Vėliau, ilgai atsiprašinėdama ir skaniai svečią vaišindama, išvengė bausmės. Kaip pasakojo žmonės, Napoleonui labai patikę kiaulienos kotletai su morkomis. Seinuose jis buvo neilgai. Suskaičiavęs kariuomenės likučius, iš miesto išvyko.
***
Yra ir kitokio pobūdžio pėdsakų ir pasakojimų. Istorikas J. Totoraitis teigė, kad Lietuvos himno autoriaus dr. V. Kudirkos kilmė ir pavardė yra prancūziška (Coudercou), kad neva jis yra vieno šiame krašte pasilikusių Napoleono karių palikuonis. Žmonės pasakodavo, kad toje vietoje, kur gulėjo Alksnėnų akmuo, Napoleono kariai užkasė lobį.
***
Vieniems Napoleonas buvo negailestingas despotas, kitiems – laisvės nešėjas. Juo labai nusivylė lenkų ir lietuvių bajorai. Jie tikėjosi kartu su prancūzais atkurti Abiejų Tautų Respubliką. Napoleonas buvo didelis garbėtroška ir egoistas, su lenkais ir lietuviais nesiskaitė, bet jo įvestas civilinis kodeksas pakeitė Sūduvos raidą. Kodeksas sudarė sąlygas Vilkaviškio, Šakių, Marijampolės regionuose susikurti lietuvių inteligentijai. Turbūt todėl iš čia kilę tiek daug menininkų, mokslininkų ir dvasininkų. Čia brendo tautinio atgimimo idėjos.
***
Kaip Napoleono epochoje galėjo atrodyti Seinai? Be abejo, tai buvo maža ir skurdi vietovė, kaip ir daugelis Sūduvos miestų. Gyventojų surašymo duomenimis, 1797 m. šiame mieste buvo 96 gyvenamieji namai, gyveno 516 žmonių. Varšuvos kunigaikštystės laikais Seinuose buvo nutiestos kelios naujos gatvės, tarp jų į Suvalkų plentą vedanti dabartinė Zavadzkio gatvė. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Seinai priklausė prūsams. Vienos kongresas 1815 m. juos atidavė Rusijai.
Sigitas Birgelis, punskas.pl