Gatvėje sutiksi tik rūškanus veidus. Jei kažkas ir šypsosi – greičiausiai užsienietis. Oi netrykšta Lietuvos žmonės optimizmu… Ir visuomenės apklausų rezultatai byloja, kad tik maža dalis šalies gyventojų tiki, jog gyvenimas pagerės. Kodėl?
Įkyrėję visų valdžių atliekami bandymai su žmonėmis ir su verslu? Nebepakeliami tapo nedarbas, skurdas ar finansų institucijų persekiojimas?
Neviltis, kad nebesame šioje gintaro šalyje patys sau šeimininkai?
„Mane iš tikrųjų labai nustebino, kad lietuviai pagal nelaimingumą yra aštuntoje vietoje iš pusantro šimto tautų, maždaug vienoje eilėje su Afganistano gyventojais.
Bet Afganistanas, kur keliolika metų vyksta karai, kur išžudyta jau šimtai tūkstančių žmonių, kur žmonės atrodo tokie nelaimingi, tik vienu punktu žemiau už Lietuvą.
Objektyviai, mano akimis žiūrint, Lietuvoje visiškai nėra jokio pagrindo jaustis nelaimingiems. Žinote, kas yra laimė? Laimė – tai paslėpta nelaimė.
Manau, jaustis laimingam reiškia pozityviai mąstyti. Kodėl Lietuvoje žmonės nesijaučia laimingi? Todėl, kad jie nemąsto pozityviai, labai daug visokių neigiamų minčių jiems kyla.
Lietuvoje visai neseniai buvo 29 valstybiniai mokslo institutai, dabar sustambinus jų liko, rodos, 14. Aš jus užtikrinu, kad jeigu ne kiekvieną dieną, tai bent kiekvieną savaitę kažkas atrandama vis naujo. Ar jūs kada nors skaitėte kokiame nors laikraštyje, kas padaroma nauja?
O juk vien Vilniaus universitetas kasmet skelbia apie 300 mokslo straipsnių geriausiuose pasaulio žurnaluose“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius Jonas Grigas.
Kodėl lietuviai jaučiasi nelaimingi – apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo dar diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Romualdas Ozolas, Audrius Butkevičius, politologas tautininkas Marius Kundrotas.
Pagal ELTĄ
Užtenka klausytis lietuviškų radijo laidų , žiūrėti tv ar skaityti laikraščius , kad sužinotum kodėl lietuviai jaučiasi tokie nelaimingi.