Šiemet v?lyvos Velykos, švęstos balandžio 25 d., atneš? ir v?lyvą pavasar?, ? taip sako vyresni žmon?s. Skub?jimo ir lenktyniavimo per Velykas ? mat kas bus pirmas, kas pralenks ? to derlius bus geresnis ? jau retai pasitaiko. Ir kažin ar taip yra… Juk daug vasarojaus šiemet pas?ta jau prieš Velykas.
Apie žieminius pas?lius ? rugius ir kvietrugius ? sakoma, kad daug Mirko ruden? per ilgus nuolatinius lietus ir aps?mus žemesniuose plotuose, nemažai iššalo, nes gili žiema, atlydys staigus, ir v?l užsilaikę, nenuplaukiantys vandenys p?d? augal? šaknis. Pavasaris anksti prasid?jo, nes saul? greit tirpino sniegą, bet nakties šalčiai ir dienos v?sokas oras bei mažai saul?s neleido ?šilti žemei ir sužaliuoti žolei, medžiams. Taip dar buvo prieš Velykas. Bet ?kininkai nelauk?, šiek tiek pradži?vus žemei, ak?jo, s?jo vasaroj?, volavo, kad sulaikyt? vandens garavimą iš dirvos (nes kai jau kelintą pavasar? sausra trunka antrą m?nes? ? n?ra ko laukti su s?ja), pas?jo trąšas žiemini? jav? plotuose. O po Velyk? retai kam liko baigti s?ti javus, kiti ruoš? dirvą kukur?zams sodinti. Neskubama su kukur?zais, nes jie gan greit sudygsta ? o baisu šaln?. Vienas Punsko kaimo ?kininkas anais metais skub?damas pas?jo kukur?zus prieš pavasario šalnas, ir tai brangiai atsi?jo, nes jiems nušalus reik?jo v?l išdirbus žemę s?ti naują s?klą. ?Geriau palaukti, kol baigsis šalnos, nes kukur?z? s?klos dr?gnoje ir sušilusioje dirvoje subrinksta ir net neišleidus daigo gali nušalti?, ? sako Jugis Kraužlys.
Jurgis, apverstas ak?čias prikabinęs prie traktoriaus, pervažiavo pievas dar žolei nesužaliavus. Mat labai daug kurmiarausi?. Sulygino juos, išbarst? kurmiarausi? žemę, v?liau dar volavo pievas, nes juodžemis bei durp? greit perdži?sta ir menka žol? b?na. Kai pakąstos kurmi? žol?s šaknys bei nuo rudens ir pavasario atlydžio, lietaus pievos (apie 10 ha) buvo apsemtos vandens, tarsi plaukiojo (vietomis buvo tokios lyg ? pavirši? išplaukusios salos; nesuspaudus jos neb?t? ?sišaknijusios ir perdži?t?). Mat melioraciniai grioviai ir vamzdžiai nesp?jo surinkti gausi? krituli? ir vandens pertekliaus. ?Taip b?na beveik kasmet, ypač ruden? ir pavasar??, ? sako Jurgis iš Punsko kaimo ir kiti, ypač Lumbi? kaime turintys žemai esančias pievas.
Prof. A. Šiuliauskas, doc. V. Liakas teigia: ?Didelę dirvos paviršinę dr?gmę l?m? didesnis nei ?prastas krituli? kiekis ir saul?t? dien? tr?kumas. Šlapoka dirva l?m? ir prastesn? priešs?jin? ?dirbimą. Galima sutikti su ?kinink? teiginiu, kad šlapesn?se žem?se reikia sekliau ?terpti s?klas. Tačiau purenti šlapoką žemę reikia giliau. Tai daroma siekiant padidinti deguonies kiek? dirvoje. Kada pakanka dirvoje dr?gm?s, s?jos guolis neturi ?takos s?kl? dygimui, o deguonies kiekis per šlapioje dirvoje yra vos ne lemiantis veiksnys aukštam s?kl? lauko daigumui?.
Ir š? pavasar? tie ?kininkai, kuri? žem?s labiau mol?tos ? ne?dirbo gerai dirvos, joje prasčiau dygsta ir kai per sausa, ir kai per dr?gna. Tokia dirva labiau tinka kukur?zams, kai tręšiama gausiai nat?raliomis trąšomis ? surinktu ir sandariose prizm?se reikiamą laiką stov?jusiu gyvuli? m?šlu.
Pabrangus kurui, ?kio padargams, traktoriams, o nepak?lus pieno bei kiaulienos kain?, ?kininkavimu nusivilia ne vienas, bet paimtos paskolos naujovišk? tvart? statybai bei nuotek? ?renginiams verčia dirbti, kad ir pasiekiant mažiau pelno ? verstis nenuleidžiant rank?.
Jurgis Kraužlys sako, kad norint ?sigyti žem?s, reikia b?ti baigusiam žemesnio arba aukštesnio lygio žem?s ?kio mokyklą. Daugelis t?v? perdav? vaikams ?kius naujomis sąlygomis ir gauna vadinamąją strukt?rinę rentą. Patarim? jauniems ?kininkams teikia Žem?s ?kio restrukt?rizavimo ir modernizavimo agent?ra (ARiMR). Jos biuras taip pat padeda pildyti paraiškas gauti priemokoms kiekvienam hektarui pas?li?.
Kadaise kiekvienas bažnytkaimis tur?jo turgavietę, ? kurią ?kininkai, staliai, siuv?jai, batsiuviai ir kiti amatininkai suveždavo savo gaminius. Seniau meistrauti, ?kininkauti, ruošti maistą mok?si vieni iš kit?, išmintis eidavo iš kartos ? kartą. Pokariu m?s? krašte vienintelis išsilavinęs agronomas, galintis patarti ?kininkams, buvo Jonas Pajaujis iš Ožkini? kaimo. Žmon?s dar ir dabar soduose turi jo platint? vaismedži?. Jis patardavo, kaip deramai ?dirbti žemę, kok? pas?l? tinka s?ti kiekvienais metais, kaip planuoti pamainas, kad nepereit? ligos ir pan.
O kaip buvę seniau? Štai 1975/2 (29) ?Aušros? 11 psl. (?Apie kai kuriuos senov?s lietuvi? papročius?) rašyta: ?Vyresni žmon?s pasakojo apie kop?st? s?klas, vadinamas rasodais. B?tinai s?klas reik?davo pas?ti su žeme Grigoriaus dieną. Apkaupti pasodintus kop?stus ? Jonini? vigilijoj, nes kitaip kop?stai neužaugsią. Svog?nus sodindavo tada, kai neb?davo m?nulio. Rugiai, ?žmogaus duona?, b?davo pas?ti dviej? savaiči? laikotarpyje, t. y. prieš savaitę ir savaitę po rugs?jo aštuntos. Kitaip duonos nesitik?k. Kitas svarbus gr?das aviža buvo s?jamas ievoms pražydus. Tačiau ne visi žmon?s b?davo tokios nuomon?s. Kiti s?davo avižas, kai prad?davo varl?s kurkti. Mieži? nebuvo galima s?ti, kol nebuvę m?nulio raguči?. Na o bulvi? jokiu b?du negalima buvo sodinti po Velyk? porin?je savait?je, nes bus parkuotos. Kanap?s senov?je tur?jusios didelę vertę: iš j? ne tik vydavo pančius, bet ir pleškes ausdavo, tod?l ?kininkai ir stengdavosi, kad jos gerai užaugt?. Tą dieną, kai s?davo kanapes, šeima vengdavo kalti ? žemę kuolą, nes kanap?s nesudygsiančios. Linai ? b?davo s?jami Elenos dieną. O ruden? javams užaugus ir nunokus, b?davo jie nuimami nuo lauko, spragilais iškuliami ir klojami ant bal?, o atsigul?jus ? vežami ? pirtis ir ten minami. Myn?jai dažnai iškr?sdavo vieni kitiems kok? nors pokštą. Pailsę vyrai ir merginos nusirengdavo savo viršutinius drabužius ir pasid?davo už pirties dur?. Kiti prisitaikę ?kimšdavo ? drabuži? rankoves po akmen?, vadinamą d?malok?. Rankoves užversdavo taip, kad nemokantis negal?davo akmens išimti?.
LŽ?U Agronomijos fakulteto prof. A. Šiuliausko ir doc. V. Liako teigimu, ?per šlapia ir šaltoka dirva yra esmin? kli?tis šakn? sistemos efektyvumui. Tai yra net ir patręšus optimaliomis tręšimo normomis, augalams gali tr?kti maistini? element? normaliam j? augimui. Ir v?l, jei dirvos yra linkusios užmirkti, reikia šiek tiek didinti tręšimo normas, o ypač kalio trąšomis.
(…) Šlapoka ir šaltoka žem? taip pat yra didelis akstinas lig? plitimui tiek dygstančiose s?klose, tiek ir augalams augant. (…) Efektyvi? beic? ir mikroelement? derinys užtikrina stabilią rizosferą aplink šaknis, kuri kartu su augal? apsaugos priemon?mis užtikrina augal? atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms, ligoms bei kenk?jams. Taip pat d?l fiziologinio mikroelement? efekto ir gero šakn? augimo daig? tarpsniu augaluose stipr?ja oksidacin?s reakcijos, o šaknys intensyviau išskiria tirpinančius reagentus ir fermentus ? biokatalizatorius. Šie reagentai paverčia dirvoje esančias maisto medžiagas ? lengvai augalams prieinamus junginius. S?kl? apdorojimas mikroelementais sustiprina pradin? daig? ?sišaknijimą ir augimą. Augalai tampa aiškiai atsparesni nepalankioms augimo sąlygoms. Pasteb?ta, kad net prasčiau ?dirbtoje dirvoje augalai sudygsta daug vienodžiau ir formuojasi produktyvus pas?lis. (?) Galima teigti, kad mikroelementais apveltos s?klos yra tolygaus, sveiko ir produktyvaus pas?lio pagrindas?.
www.punskas.pl, E. Pakutkien?