Galbūt jau šiandien paaiškės, ar Europos Komisija vykdys planus apiplėšti Baltijos šalis. Praėjusią savaitę eurokomisarai pristatė 2014-2020 metų biudžeto planus, pagal kuriuos mažinamas finansavimas iš ES fondų.
Lietuvos nuostoliai siektų maždaug 5 mlrd. litų, bet visų lygių valdžia apie grėsmes linkusi patylėti. O štai latviai, kurie netektų 3,5 mlrd. litų – buria ir lietuvius, ir estus kartu kovoti prieš naujųjų ES narių žlugdymą.
ES struktūrinių fondų parama buvo vienas didžiausių masalų, siekiant mus privilioti į bendriją. Tuomet jos kūrėjai visu garsu skelbė, kad gaudamos paramą naujosios Europos Sąjungos šalys pragyvenimo lygiu greitai pasivys senbuves. Tačiau šiandien vyksta atvirkščias procesas.
Latviai, išgyvenę Tarptautinio valiutos fondo primestą bado dietą, priešinasi kiek įmanydami Europos Komisijos planams taupyti skurdesniųjų valstybių sąskaita. O ką Lietuvos visuomenei gali pasakyti premjeras A. Kubilius? Nieko. Jo atstovė spaudai Jarda Paukštytė tvirtino, kad viskas yra Finansų ministerijos žinioje. O ši tesugebėjo pranešti kaip senais laikais: „Lietuva derybų metu dės visas pastangas, kad Lietuvai skiriamas ES struktūrinės paramos dydis būtų ne mažesnis, nei buvo skirtas 2007-2013 m. laikotarpiu“.
Neseniai prie Europos Parlamento ir Europos Komisijos piketavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai, nepatenkinti numatyta mūsų šalis diskriminuojančia ES išmokų žemės ūkiui tvarka po 2014 m. Kyla klausimas, ką nuveikė mūsų rinkti politikai, jei ūkininkams tenka patiems ginti savo interesus po Briuselio biurokratų langais?
Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Jonas Stanevičius, išgirdęs tokį klausimą, net pyktelėjo. „Istorija nemeluoja – aš buvau Seimo rezoliucijos, reikalavusios išmokų ES valstybių ūkininkams suvienodinimo, autorius, – priminė parlamentaras. – Rezoliucija buvo išsiųsta Europos Parlamento nariams. Manau, kad tai aukščiausias pamatinis dokumentas, pasiųstas iš Lietuvos Seimo“. „Aš pats nepriklausau ryšių su užsieniu grupėms, ir gal jau 6 ar 7 metus iš viso užsienio komandiruotėje nebuvęs.
Bet yra tarpparlamentinių delegacijų vadovai, kurie taip pat turi jausti pareigą kažką nuveikti“, – stūmė rūpestį nuo savęs J. Razma. „Respublikos“ kalbinti ūkininkai priekaištus daugiausia reiškė ne Lietuvos, o ES politikams ir bendrai žemės ūkio rėmimo sistemai.
Pagal ELTĄ