Poetas, šaulys Petras Mockevičius (2 d.)

(Tęsinys. Pradžia čia)

Ankstyva ir staigi mirtis užklupo P. Mockevičių neutralioje zonoje, Sventijansko kaime 1922 m. liepos 14 d., kai lenkų partizanų paleista kulka nutraukė jo gyvybės giją. Kiek liko neištaisytų mokinių rašto darbų, kiek nepaglostytų jų galvelių, kiek neparašytų eilėraščių ir poemų…

Tautų Sąjungai 1919 m. birželio 18 d. tarp kariaujančių Lenkijos ir Lietuvos valstybių nustačius demarkacijos liniją, o 1920 m. lapkričio 29 d. įvedus abiem pusėms 12 kilometrų pločio neutralią zoną, lenkų partizanai viename jos kaime – Varviškėje – įkūrė stiprų karinį forpostą, kur susitelkė keli šimtai ginkluotų vyrų. Iš Varviškės buvo puldinėjami Leipalingio, Kapčiamiesčio ir kt. valsčių kaimai. Ne kartą vyko lenkų partizanų ir neutralioje zonoje tarnaujančių lietuvių milicininkų susirėmimai. Matyt, turėdamas tikslą išsiaiškinti esamą padėtį ir gauti tikslesnių žinių, P. Mockevičius kaip korespondentas ir vyko į tas vietas.

1922 m. liepos 10 d. P. Mockevičius nuvyko į Kapčiamiestį, iš ten pasiekė greta Varviškės, jau Leipalingio valsčiuje, tarp Nemuno ir Baltosios Ančios, neutralioje zonoje esantį Sventijansko kaimą. Liepos

14 d. P. Mockevičių su kitu asmeniu (J. Mikelionio atsiminimuose Karan išėjo vyrai rašoma, kad su lietuvių milicijos būrio viršininku), vaikštinėjančius po sodžių, iš anapus Nemuno pastebėjo lenkų partizanai ir pradėjo šaudyti. Nelaimės draugas suskubo pasislėpti už namo, o P. Mockevičių pakirto kulka, pataikiusi viršugalvin. Šaudymas tęsėsi dar ilgai, bet mūsų milicininkai neatsišaudė. Žuvusiojo kūną paimti pavyko tik sulaukus nakties, nes ta vieta buvo apšaudoma. Tikriausiai lenkų partizanai buvo persikėlę per Nemuną, nes lavoną rado apiplėštą – be drabužių ir batų. Jį parvežė į Kapčiamiestį, o 15 d. ryte – į Lazdijus. Palaidojo ne bažnyčios šventoriuje, o miestelio kapinėse liepos 17 dieną. Tą dieną žmonių prisirinko didžiausia minia. Prie kapo

atsisveikinimo kalbą pasakė poetas kun. Motiejus Gustaitis, jo tarti jautrūs žodžiai žuvusiojo kūną leidžiant į duobę giliai persmelkė visų širdis: dzūkai neteko iškilios asmenybės – poeto, žurnalisto, visuomenės veikėjo, mokytojo ir šaulio.

P. Mockevičius buvo Dainavos krašto poetas. Su Seinuose leidžiamais „Šaltiniu“ ir jo priedu vaikams „Šaltinėliu“ pradėjo bendradarbiauti dar mokydamasis Seinų mokykloje. Eilėraščių išspausdinta kelios dešimtys. Pasirašinėdavo P. Mockumi, dar dažniau – Diemedėliu. Įtvirtinus Lietuvos Nepriklausomybę, 1921–1922 m. daug eilėraščių išspausdino Kaune leidžiamame „Tėvynės sarge“, Amerikos lietuvių spaudoje. Dar rašė į spaudą straipsnius, žinutes, apysakėles. P. Mockevičius ruošėsi savo eilėraščius išleisti atskira knyga, buvo parengęs spaudai jų rinkinį. Rankraščių turėjo iš ikikarinių ir okupacijos metų, taip pat parašytų atbundančios Lietuvos laikais. Mirtis nutraukė jo sumanymus ir planus. Dalį rankraščių pasiėmė mokytojas Juozas Mulerskas, kitus – mokytojas Jonas Krukonis, žadėdami juos išspausdinti. J. Milukas, nurodydamas Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto adresą, laikraštyje „Lietuva“ 1922 m. gruodžio 15 d. rašė, kad P. Mockevičiaus raštai tvarkomi ir bus išleisti. Prašė jam siųsti trūkstamus poeto dienoraščius, kuriuos šis rašė, eilėraščius, laiškus. Gautą pelną buvo numatyta skirti paminklui Petrui Mockevičiui pastatyti ir stipendijai gabiausiam iš jo giminaičių (P. Mockevičius nebuvo vedęs) arba Dzūkijos sūnų. Tačiau dėl nežinomų priežasčių rengtoji knyga nepasirodė, o P. Mockevičiaus eilėraščių likimas nežinomas.

Beje, vieno P. Mockevičiaus eilėraščio rankraštis nuostabiu būdu išliko ir pasiekė pokario metais Jungtines Amerikos Valstijas, kur

1954 m. buvo išspausdintas žurnalo „Karys“ nr. 9. Tai liūdesio bei ilgesio kupini posmai „O žvaigždės…“ Redakcijos prieraše aiškinama, kad šio eilėraščio rankraštį Seinų krašto lietuvių partizanas J. R. (Jurgis Ramanauskas?) atsivežė į Kauną ir apie 1928 m. padovanojo Lietuvos kariuomenės kūrėjui savanoriui S. B., kuris jį įsidėjo į piniginę ir išnešiojo iki jau minėto laiko.

1925 m. birželio 21 d. Lazdijuose vyko iškilmingas renginys, kurio metu kapinėse pašventinti pastatyti nauji kryžiai žuvusiems kovose su lenkais šauliams Petrui Mockevičiui ir Petrui Vitkauskui. Po pamaldų bažnyčioje IX Seinų rinktinės šauliai rikiuote, vedami rinktinės vado vyr. ltn. Jono Stakionio, dūdų orkestrui griežiant, atžygiavo į kapines. Šaulius lydėjo miesto gyventojai. Po pašventinimo kun. dr. Jonas Starkus pasakė pamokslą. Dar kalbėjo šaulys Bendoraitis, jis kvietė visus šaulius sekti žuvusiųjų šaulių pavyzdžiu.

1931 m. birželio 24 d., minint Šaulių sąjungos dieną, paskelbtas nutarimas „Apdovanoti žuvusius dėl Lietuvos Nepriklausomybės šaulius ir partizanus, pasižymėjusius tėvynės gynimo ir Šaulių sąjungos kūrimo darbe“. Šaulys Petras Mockevičius (lenkų nukautas) apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu.

1938 m. Petro Mockevičiaus pavardė įrašyta Karo muziejaus kovose už Lietuvos Nepriklausomybę žuvusiųjų kriptoje, marmuro lentoje.

2009 m. spalio 21 d. Petro Mockevičiaus kapas Lazdijų miesto kapinėse (Kauno g.) įtrauktas į Lietuvos Respublikos valstybės saugomų kultūros vertybių registrą.

Gintaras Lučinskas, „Terra Jatwezenorum“ 2012

Šaltiniai ir literatūra

1. Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1729, ap. 1, b. 3, l. 6v.–7.

2. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 561, ap. 2, b. 761, l. 30–30v.

3. Ten pat, f. 929, ap. 6, b. 437, l. 60, 67.

4. Ten pat, f. 1764, ap. 1, b. 157, l. 15v.

5. Ten pat, b. 267, l. 159, 174.

6. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. LMD I 58 (P. Mockevičiaus užrašytos dainos).

7. Mokytojas J., „Įžymieji mokytojai – nepriklausomybės kovų aukos“, Karys, 1936 spalio 8, nr. 41, p. 1036–1037.

8. J. Ramanauskas, „1918–1920 metai Seinų krašte“, Karo archyvas, t. 12, 1940, p. 266.

9. „Neitraliniame ruože. Ek. Lazdijai“, Laisvė, 1922 liepos 28, nr. 120, p. 3.

10. „Ek. Lazdijai“, Lietuva, 1922 rugpjūčio 6, nr. 175, p. 4.

11. „Žinios iš Lietuvos. Dar nužudė“, Lietuva, 1922 gruodžio 15, nr. 284, p. 6.

12. „Seinai. Ančios krantai laisvi“, Lietuvos aidas, 1937 vasario 11, nr. 67, p. 6.

13. S. Tijūnaitis, „Mūsų mirusieji. Mokytojas Petras Mockevičius“, Lietuvos mokykla, 1922, nr. 8–9, p. 383–384.

14. „Nepriklausomoj Lietuvoj. Lazdijai“, Lietuvos žinios, 1922 liepos 29, nr. 122, p. 3.

15. V. Pilėnas, „Nekrologas. a.a. Mokytojui Petrui Mockevičiui paminėti“, Mokykla ir gyvenimas, 1922, nr. 7, p. 43–46.

16. Seinų partizanas, „Petras Mockevičius (Mockus)“, Mūsų Vilnius, 1936 kovo 1, nr. 5, p. 64.

17. J. Andziulis, „Mirusiems paminėti. Liūdnas laiškas“, Tėvynės sargas, 1922 liepos 29,

nr. 30, p. 320.

18. „Šaulys K. Šaltenis Korespondencijos. Lazdijai“, Trimitas, 1925 liepos 16, nr. 27,

p. 893–894.

19. „Šaulių Žvaigžde“ apdovanoti“, Trimitas, 1931 liepos 2, nr. 27, p. 530.

20. P. G. Vitkauskas, „Apie Petrą Mockevičių“, Aušra, Punskas, 2001 m. balandžio

16–30 d., nr. 8, p. 24.

21. J. Kuckailis, „Dar kartą apie Petrą Mockevičių“, Aušra, Punskas, 2001 m. rugsėjo

16–30 d., nr. 18, p. 21–23.

22. P. Mockevičius, „Eilėraščiai“, Aušra, Punskas, 2001 m. spalio 1–15 d., nr. 19, p. 18–19.

23. S. Safronova, D. Mikalauskienė, „Lietuvių karių kovos Lazdijų rajone. Praeitį prisiminus“, Dainava, Alytus, 2006, nr. 1, p. 46.

24. S. Jegelevičius, „Pietų Lietuvos šauliai – kovose už laisvę“, Trimitas, 1999 rugsėjis,

nr. 9, p. 18–19.

25. M. Biržiška, Vilniaus Golgota, 2-as leid., Vilnius, 1992, p. 179.

26. E. Ivaškevičius (sud.), Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapų atlasas 1919–1940, Vilnius, 2003, p. 82, 84.

27. A. Jarmala, Lazdijų krašto žmonės, Marijampolė, 1998, p. 102–103.

28. B. Kašelionis, Dainava. Seinų kraštas (Istorija, kultūra, žmonės), Vilnius, 2002, p. 196.

29. V. Kavaliauskas, Už nuopelnus Lietuvai, d. II, Vilnius, 2003, p. 565.

30. B. Kviklys, Mūsų Lietuva, t. 3, 2-as leid., Vilnius, 1991, p. 515.

31. J. Kuckailis, Dzūkai, Vilnius, 2006, p. 82–87.

32. Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje 1919–2004, Kaunas, 2005,

p. 51, 256.

33. J. Mikelionis, Karan išėjo vyrai, Vilnius, 1998, p. 48, 61.

34. A. Pupienis, Po Dzūkijos dangumi (Lazdijų kraštas ir žmonės), Vilnius, 1994, p. 51, 160.