Gražus ruduo: auksiniais lapais puošiasi medžiai ir pakelės. Nors naktys šaltokos, bet dienos saulė vis skleidžia kaitrius spindulius.
Rugiapjūtei trukdė nuolatiniai lietūs, bet ražienas arti, žiemkenčius sėti, kukurūzus imti ir bulves kasti orai pasitaikė gražūs. Žmonės džiaugiasi: nors nuolat lijo – pavyko surinkti neblogą javų derlių, aukšti užaugo kukurūzai, neblogas bulvių ir daržovių derlius.
Bulvių žmonės sodina vis mažiau – tik sau valgyti. Nereikia kaip seniau jų šutinti ir duoti kiaulėms.
Vagose bulvių yra ir didesnių, ir smulkesnių. Mažai prižiūrimos vagos apaugo žolėm, bet bulvės neįtikėtinai gražios ir mažai supuvusių. O ar žiemą nesupus rūsiuose – nežinia.
„Čia kaip loterija: bus geras oras, bus ir bulvių. Aišku, labai svarbu ir priežiūra. Bet svarbiausia, kad žemė gera būtų, – sako Vitas. – Nelabai prižiūrėjom, priaugo daug piktžolių, bet bulvės dar neblogai užaugo. Mažoka, bet gal užteks žiemai iki kitų. Kad dabar visur mažai sodinama, bulvės beveik išeina iš mados. Tai ne pirmiau, kad vienas laukas runkelių, kitas bulvių, ir po pora savaičių reikia plušėti, kol nuimi nuo laukų.”
Bulvių maistinė vertė
Bulvės kilusios iš Pietų Amerikos, kur jos nuo neatmenamų laikų buvo svarbiausias Andų gyventojų maistas. Šiuo metu bulvės auginamos visuose žemynuose, yra apie tūkstantį jų veislių. Daugiausia bulvių auginama ir suvartojama Europoje. Iš bulvių gaminama daugiau kaip du šimtai produktų: etilo spiritas, krakmolas, acetonas ir kt. Jomis šeriami gyvuliai. Tačiau svarbiausia bulvių paskirtis – žmonių maistas.
Dideliu krakmolo kiekiu bulvės artimos duonai, o mineralinėmis druskomis ir vitaminais – daržovėms. Bulvėse yra 76,7 proc. vandens, 19,2 proc. angliavandenių, 0,5 proc. celiuliozės, 0,1 proc. riebalų, 2,4 proc. baltymų, nemažai įvairių aminorūgščių, gausu kalio – 417 mg/proc., fosforo – 51,5 mg/proc., magnio – 23,2 mg/proc., šiek tiek mažiau natrio ir geležies. Didelis kalio kiekis gerai veikia vandens ir druskų apykaitą. Bulvių gumbai – geras maistas žmonėms, kurių organizmas audiniuose linkęs kaupti skystį. Bulvėse taip pat yra mikroelementų: silicio, bromo, jodo, mangano, aliuminio, kobalto, cinko, nikelio ir kt. Nors šių mikroelementų nedaug, jie būtini organizmo veiklai, nes dalyvauja hormonų, fermentų ir vitaminų gamyboje. Bulvėse yra iki 21 mg/proc. C vitamino, taip pat A ir B vitaminų. Daugiau bulvių patariama valgyti sergantiems širdies ir kraujagyslių, skrandžio ir žarnyno ligomis, kai sutrikusi medžiagų apykaita.
Bulviakasis
Kai giedra, išverstas bulves reikia bent 3–4 val. palaikyti saulės atokaitoje, kad sutvirtėtų ir apdžiūtų odelė. Kasant labai svarbu nepažeisti gumbų. Jei kasant bulvės būna labai žemėtos, per žiemą gali plisti puviniai. Kad taip neatsitiktų, nukastas bulves būtina apdžiovinti.
Sužeidimai ant bulvių gydomi mažiausiai 10 dienų 15oC šilumoje. Negalima bulvių mėtyti iš aukščiau negu 20–30 cm, o natūraliai vėdinamame rūsyje jos turėtų būti supiltos 1,5–2 m sluoksniu.
Bulvės gerai laikysis, jeigu bus sveikos, švarios ir sausos. Gumbuose yra daug vandens, todėl jie jautrūs ir žemai, ir aukštai temperatūrai. Tinkamiausia laikymo temperatūra 2–5oC, esant 85–95 proc. oro drėgmei. Sandėliuose bulvės „kvėpuoja“ ir naudoja sukauptas maisto medžiagas, išskirdamos anglies dvideginį, šilumą ir vandenį, jos kaista ir drėgsta. Šie biocheminiai procesai bulvių sluoksnyje vyksta nuolat, todėl šiltesnėje aplinkoje jos netenka vandens, praranda svorį, anksčiau pradeda dygti, puviniais užkrėsti gumbai pūva. Žemoje temperatūroje bulvės gali sušalti, jose padaugėja cukraus, gumbai salsteli, netinka nei valgyti, nei perdirbti.
Bulvėms laikyti turi įtakos ir rūsio paruošimas: kaip išvalyti aruodai ar įrengta ventiliacija. Net ir tinkamai paruoštuose sandėliuose bulvės gerai laikosi tik intensyviai ventiliuojamos. Jeigu geros ventiliacijos nėra, verčiau bulves laikyti kaupuose.
Bulvių veislės
Dažniausiai auginamos šios bulvių veislės: labai ankstyvos „Adora“, „Red Scarlet“, „Latona“; vidutiniškai ankstyva „Platina“; ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo „Derby“‚ „Vivaldi“; vidutinio ankstyvumo ir iki vidutinio vėlyvumo „Victoria“, „Bintje“; vidutinio vėlyvumo „Remarka“. Šios bulvių veislės pasižymi dideliu derlingumu, atsparumu ligoms, atsparumu mechaniniams sumušimams, gerai laikosi sandėliuose per žiemą. (Rūta Antanaitienė „Bulviakasis nesibaigia lauke“)
E. Pakutkienė