Seinų vyskupijos vyskupai Stanislovas Enrikas Choromanskis, Paulius Strašinskis ir administratorius prel. Mikalojus Blockis
Vyskupas Stanislovas Choromanskis gimė 1767 m. Niežviecko kaime, netoli Lomžos. Aukštosios mokyklos nebaigė. 1809 m. buvo Zambrovo klebonas, 1822 m. Seinų katedros arkidiakonas. 1828 m. gavo Adrazijos vyskupo titulą ir buvo paskirtas Seinų sufraganu. 1834–1836 m. valdė Seinų vyskupiją kaip administratorius. Seinuose negyveno, bet kasmet atvažiuodavo į kapitulos sesijas. Mėgo iškilmes. Niekuo ypatingu nepasižymėjo. Lietuvai ir lietuviams buvo svetimas. Mirė staiga 1838 m. Varšuvoje.
Vyskupas Paulius Strašinskis gimė 1784 m. Krasnystave, Liublino gub., batsiuvio šeimoje. Tėvai juo mažai besirūpino. Pateko į Liublino vyskupo virtuvę. Ten atkreipė vyskupo dėmesį. Vyskupas suteikė jam galimybę mokytis. Buvo priimtas į Liublino kunigų seminariją ir tapo kunigu. Dirbo vyskupo kanceliarijoje, vėliau gavo gerą parapiją. Paskui pateko į Liublino kapitulą.
1830–1831 m. sukilime P. Strašinskis nedalyvavo ir buvo tik vienas iš Varšuvos kunigų, neprisiekęs lenkų sukilimo vyriausybei. Supykę sukilėliai nutarė jį pakarti. Liko gyvas tik dėl to, kad kareiviai apsiriko ir vietoje Strašinskio sugavo kan. Viežbovskį. Šį atpažinę paleido.
1836 m. caras Nikalojus I ir pop. Grigalius XVI paskyrė Paulių Strašinskį Seinų vyskupu. Seinai jam patiko. Kai rusų valdžia norėjo vyskupo sostą perkelti į Suvalkus, Strašinskis griežtai priešinosi. Vyskupas pašalino vyrų gimnaziją iš seminarijos rūmų ir perkėlė juos į Suvalkus.
Ilgą laiką Seinų vyskupijoje buvusios dvi konsistorijos. Viena buvo skirta lietuviams, kita lenkams. Strašinskis jas panaikino. Rūpinosi finansiniais reikalais, įpareigojo kunigus lankyti mokyklas, tvarkyti kapines, ragino geriau paruošti jaunavedžius moterystės sakramentui. Per ketverius metus vizitavo daug parapijų, konsekravo Kalvarijos, Krosnos, Lankeliškių, Plutiškės, Slavikų, Suvalkų ir kitas bažnyčias. Buvusiame Liškiavos vienuolyne įsteigė kunigų pataisos namus.
Vyskupas mėgo iškilmes, važinėdavo 6 arklių vežimu, su savim veždavosi savo virėją ir tarną. Buvo neblogas administratorius. Rusų valdžiai nepataikavo. Lietuvių nemėgo. Per 10 metų valdydamas Seinų vyskupiją lietuvių kalbos neišmoko ir ją niekino, sakydamas, kad tai „avinų kalba“. Strašinskis draudė lietuviškai giedoti, neleido lietuviškai kalbėti rožančiaus. Į lietuviškas parapijas skirdavo lenkus kunigus, aiškindamas, kad kai lietuviai išmoks lenkiškai – pakils jų kultūros lygis.
Vyskupas P. Strašinskis buvo silpnos sveikatos. Nuo 1845 m. sunkiau sirgo. Po dvejų metų mirė Seinuose. Palaidotas Jėzaus Širdies koplyčioje.
Mirus vyskupui P. Strašinskiui, 1847–1851 m. Seinų vyskupiją kapitulos vikaro teisėmis administravo prel. Mikalojus Blockis. Jis gimė 1785 m. Zambravos parapijoje. Mokėsi pas benediktinus Pultuske. Klebonavo įvairiose parapijose. Seinų vyskupiją valdė beveik ketverius metus. Jo laikais pradėta lenkiškai melstis už Rusijos carą. Prel. M. Blockis gyveno Seinuose. Palaidotas Seinų kapinėse.
Mirus administratoriui prel. M. Blockiui, 1751 m. Seinų vyskupijos administratoriumi išrinktas Bonaventūra Butkevičius. Jis gimė Kretingoje. Mokėsi Seinų licėjuje, Tikocino seminarijoje ir Varšuvos universitete. 1821 m. tapo Seinų vyskupijos kanceliarijos sekretoriumi, 1822 m. pakeltas kanauninku, o 1826 m. prelatu. Klebonavo Lomžoje, Suvalkuose, Vilkaviškyje, Prienuose. Nors nuo 1851 m. gaudavo vyskupo algą ir valdė geriausias parapijas, skundėsi mažomis pajamomis. Buvo susirūpinęs savo karjera ir stengėsi įtikti rusų vyriausybei. Rusijos carai apdovanojo jį įvairiais ordinais.
Prieš lietuvius laikė save žemaičiu. Pirmasis iš valdančiųjų Seinų vyskupiją, perimdamas valdymą, 1853 m. parašė savo ganytojo laišką ne tik lenkiškai, bet ir lietuviškai. Tą tekstą pasiuntė vyskupui M. Valančiui. Parašė ir laišką, kuriame teigė, kad tikisi padaryti tuo lietuvišku tekstu vysk. Valančiui nors nedidelį malonumą, įrodydamas, kad ir dalyje, atskirtoje nuo „avinyčios“, neužmiršo dar kalbos senų savo tėvų. Ir nors toji kalba čia nėra tokia turtinga ir minkšta kaip ta, kuria kalba ir rašo Valančius, visgi primena pradžią, iš kurios yra kilus.
Iš administratoriaus prel. B. Butkevičiaus atliktų darbų minėtinas Švč. M. Marijos kulto praplėtimas, gegužinių pamaldų įvedimas. Buvo blaivus, rūpinosi katedros tvarka bei švara. Mirė 1871 m. Prienuose.
1856–1863 m. Seinų vyskupiją valdė administratorius kan. Jokūbas Choinskis. Jis gimė 1799 m. Lomžos gubernijoje. Baigė Tikocino kunigų seminariją. Buvo Veisiejų parapijos klebonas. Per 40 metų valdydamas lietuviškas parapijas truputį pramoko lietuviškai. Tačiau neįstengė lietuviškai išpažinčių klausyti nei pamokslų sakyti. Kurį laiką buvo Liškiavos kunigų emeritų namo prižiūrėtojas. Buvo gražaus sudėjimo, aukštas, gražiai giedojo ir mėgo iškilmes. Nepasižymėjo nei dideliu mokslu, nei maldingumu.
Vyskupo M. Valančiaus pavyzdžiu mėgino ir Seinų vyskupijoje skleisti blaivybę. Nelabai jam tai pavyko. Žmonės, pamėgę gerti degtinę, kai pradėjo gert arbatą, tuoj sumanė į ją pilti romą. Tuo metu įvyko sukilimas, o po jo badas ir karštligės epidemija. Dėl jos gydytojai patardavo gerti degtinę. Taip dauguma vėl atkrito nuo blaivybės.
Kan. Choinskiui teko valdyti vyskupiją sunkiais laikais. Buvo daug vidinių nesusipratimų, lenkai pradėjo priešintis rusų valdžiai. 1863 m. kan. perdavė vyskupijos administraciją naujam vyskupui ir pats pasitraukė į Pilviškius klebonu. Čia 1869 m. mirė.
(III dalyje – apie vysk. Konstantiną Ireniejų Lubienskį, administratorių prel. Povilą Andruškevičių ir vysk. Petrą Povilą Viežbovskį)
M. Malinauskienė, punskas.pl