Konstitucinis Teismas šeštadienį priėmė sprendimą, kad ne šalies prezidentė, o tauta vis dar turi teisę išsirinkti tokią valdžią, kokios nori. Nepaisydamas Prezidentūros spaudimo, Teismas konstatavo, kad Seimo rinkimų rezultatai yra teisėti. Tiesa, su mažomis išlygomis. Konstitucinio Teismo sprendimo esmė – galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo patvirtinti teisėtai, tačiau Seimo rinkimų įstatymui prieštarauja Darbo partijos kandidatų Živilės Pinskuvienės, Jolantos Gaudutienės, Jono Pinskaus, Vytauto Griciaus, Viačeslavo Ždanovičiaus galutinis vietos nustatymas po rinkimų. Iš jų į Seimą pateko tik Ž. Pinskuvienė, J. Pinskus ir J. Gaudutienė. Tiesa, Vilniaus miesto vicemeras J. Pinskus yra paskelbęs, kad Seimo nario mandato atsisako. Dabar trijulės vietą turėtų užimti žemiau Darbo partijos sąraše esantys Vilija Filipovičienė, Gediminas Jakavonis ir Larisa Dmitrijeva. Tačiau galutinį sprendimą turėtų priimti dabartinis Seimas.
„Pagal sąrašus tenkančių kandidatų skaičius nėra pakeistas nei Darbo partijai, nei socialdemokratams, nei kitoms partijoms. Išvadoje tik pasisakyta dėl Darbo partijos atitinkamų kandidatų, kurie negali būti laikomi išrinktais į Seimą, reitingavimo“, – sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis. Konstitucinio Teismo teisėjai taip pat nusprendė, kad vienmandatėje Biržų-Kupiškio apygardoje padaryti pažeidimai prieštarauja Seimo rinkimų įstatymui. Todėl čia, kaip ir Zarasų-Visagino apygardoje, kur negaliojančiais rezultatus pripažino Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), per pusę metų turėtų būti surengti nauji rinkimai. Tuo tarpu ginčytas Šilutės-Pagėgių, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio apygardų rezultatų patvirtinimas, Konstitucinio Teismo nuomone, neprieštarauja įstatymui. Kaip skaitydamas išvadą akcentavo R. K. Urbaitis, nerasta pakankamai įrodymų, kad pažeidimai šiose apygardose būtų galėję padaryti įtakos kandidatų eilei. „Žmonės vis dar turi teisę pasirinkti“. RESPUBLIKA
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) iš Konstitucinio Teismo (KT) susilaukė kritikos dėl to, kad tvirtindama galutinius rinkimų rezultatus nevertino, ar visi kandidatai pirmumo balsus, po reitingavimo leidžiančius jiems būti pakankamai aukštai sąraše, kad patektų į Seimą, susirinko sąžiningai. Pripažindamas, kad visada galima padaryti geriau, VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, jog komisija dirbo taip gerai, kaip galėjo. „Mūsų komisija dėjo visas pastangas, kad toks gėdingas reiškinys, kaip balsų pirkimas, būtų išnaikintas. Ir su policija sutarėme, ir registravome viską. Žinoma, kažkas sako, kad čia VRK kalta. Na, bet tokia yra politinė kova. Visada kažkas lieka kaltas“, – oponentų nepuolė Z. Vaigauskas. Jis teigė esąs patenkintas KT sprendimu. Tačiau ką darys toliau ir ar po patirto spaudimo negalvoja atsistatydinti, VRK pirmininkas teigė, jog apie tai kalbėti per anksti. „Manau, kad nereikia niekur skubėti. Įstatyme yra numatyti visi variantai. Tačiau nemanau, kad dezertyravimas pats geriausias variantas“, – sakė Z. Vaigauskas. „Z. Vaigauskas jaučiasi politinių kovų auka“. VAKARO ŽINIOS
„Aurora“ iššovė, bet revoliucija neįvyko. Nelaimėjo nei prezidentė, nei Viktoras Uspaskichas, nes Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė: Seimas išrinktas teisėtai. Kas bus toliau? Tai priklausys nuo šalies vadovės žodžio. „Sveiko proto pergalė ir keletas akmenukų į DP ir VRK daržą“, – daugmaž taip daugelis įvertino KT savaitgalį paskelbtą sprendimą. DP nuo KT kliuvo, bet ne taip stipriai, kaip tikėtasi. Valdančiųjų daugumą buriančių kairiųjų lyderis, kandidatas į premjerus Algirdas Butkevičius išsyk paskelbė, kad KT sprendimas iš esmės nieko nekeičia. Taigi valdžią norinti paimti trijulė: socialdemokratai, Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijos ir toliau laikysis išvien. Bet buriamos valdančiosios koalicijos likimas – prezidentės rankose. Šiandien ji turėtų paskelbti, ar laimina A. Butkevičiaus siūlomą koalicijos variantą. Tačiau tai, kad D. Grybauskaitė du sykius pakartojo, jog DP valdančiojoje koalicijoje matyti nenori, liudija viena: šalies vadovė taip lengvai neatsitrauks. Seimo užkulisiuose spėliojama, kad prezidentė viešai gali pasiūlyti A. Butkevičiui tartis su valdžioje dabar esančiais dešiniaisiais, mat kitų realių koalicijos variantų nėra. „Kokia koalicija valdys šalį?“ KAUNO DIENA
„Ne, į koaliciją su konservatoriais neisime ir laikysimės savo pozicijos“, – sekmadienį tvirtino A. Butkevičius. Politikas prisipažino po KT sprendimo dar nebendravęs su šalies vadove: „Kada susitiksime? Nežinau. Kai pakvies“. Klausiamas, kas bus, jei D. Grybauskaitė vis dėlto nenusileis ir netvirtins Vyriausybės su Darbo partija, A. Butkevičius sakė: „Jeigu šalies vadovė vis dėlto netvirtintų Vyriausybės per terminą, kurį numato įstatymai, gal po to pavestų formuoti ją kokiam nors kitam asmeniui. Gali būti ir toks variantas“. Antrojoje vietoje pagal surinktų mandatų Seime skaičių kaip tik yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurie prezidentės pastangomis vis dar laikomi ir prie naujosios valdžios slenksčio. „Bet aš tikiu, kad susitarsime. Mano argumentai lieka tie patys – įtariamų ir teisiamų Darbo partijos narių nebus valdžioje. Manau, kad laikas viską parodys“, – kalbėjo A. Butkevičius. Jį tvirtai remia „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ lyderiai. „Koalicija jau suformuota. Lieka klausimas tik dėl ketvirtos narės“, – sakė Tvarkos ir teisingumo vadovas pašalintas prezidentas europarlamentaras Rolandas Paksas. „KT žyniai nenumaldė politinių galvosopių“. LIETUVOS RYTAS
Politologo Algio Krupavičiaus manymu, KT priėmus sprendimą atsirado daugiau aiškumo, leidžiančio tiksliau prognozuoti krašto politinę ateitį. „Mąstant logiškai prezidentės pasirinkimas dėl premjero kandidatūros turėtų būti labai aiškus. Kai naujajame Seime aiškiai formuojasi trijų partijų centro kairės dauguma, kokių nors naujų sąlygų neturėtų būti keliama“, – pažymėjo politologas. Pasak jo, „jei bus atsisakyta ultimatumų, turėtume sugrįžti į civilizuotą valdžios perdavimo po demokratinių rinkimų procesą“. A. Krupavičius nemano, kad kurios nors kitos naujojo Seimo jėgų kombinacijos galėtų būti darbingos. „Pagal mandatų aritmetiką vadinamoji Vaivorykštės koalicija įmanoma. Tačiau centro kairės koalicija savo apsisprendimą deklaravo labai aiškiai. Jis grindžiamas žmonių pasirinkimu: daugiau kaip 70 proc. rinkėjų balsavo už opozicines partijas. Todėl racionalaus motyvo sudaryti kitokią koaliciją nėra“, – pabrėžė A. Krupavičius. Mažumos Vyriausybė, pasak politologo, reikštų nestabilumą, sunkų sprendimų priėmimą ir dar sunkesnį jų įgyvendinimą. „Rinkimų drama baigta, intriga lieka“. LIETUVOS ŽINIOS
Pagal ELTĄ