EKONOMIKA
Seimo Antikorupcijos komisija tęsia tyrimą, kas iš tiesų dedasi Lietuvos nacionalinėje vežėjų asociacijoje „Linava“. Anot komisijos pirmininko Ligito Kernagio, turima duomenų, kad dėl tam tikrų priimtų sprendimų asociacijoje yra finansinių ir kitokių problemų, todėl tikriausiai bus kreipiamasi į teisėsaugos organus. Seimo Antikorupcijos komisija šią savaitę rinkosi į posėdį, kuriame svarstė „Linavos“ problemas, tačiau jų taip ir neišsprendė, nes liko neatsakyta į daugybę klausimų. „Komisija nutarė kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl TIR knygelių kainų nustatymo, į Parlamentinių tyrimų departamentą kreipėmės, kad išsiaiškintų, kaip į „Linavą“ panašios asociacijos veikia aplinkinėse valstybėse, nes yra problemų su „Linavos“ valdymu. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavome raštą, kad pradėtas mokestinis tyrimas dėl „Linavos“ veiklos. Tai ir iš jos lauksime atsakymo. Taip pat lauksime paaiškinimų dėl „Linavos“ autoserviso. Jei negausime argumentuotų atsakymų, teks kreiptis į teisėsaugos institucijas. Panašu, kad be teisėsaugos įsikišimo neapsieisime“, – sakė komisijos pirmininkas L.Kernagis. RESPUBLIKA
Vieni turtingiausių šalies žmonių, oligarchais pavadinami verslininkai Vladimiras Romanovas ir Darius Mockus aršiai susigrūmė žodžių ringe. Ūkio banko savininkas 65 metų V.Romanovas sau būdingu stiliumi aršiai užsipuolė koncerną „MG Baltic“ ir jo prezidentą bei vienintelį akcininką D.Mockų. Reaguodamas į „Kauno dienos“ straipsnį „MG Baltic“ nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“ vakar popiet koncernas išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad „MG Baltic“ prezidentas į teismą kreiptis neketina, tačiau reikalaus, kad paskelbta klaidinga informacija būtų viešai paneigta. „MG Baltic“ prezidento tvirtinimu, visos kalbos apie jo vadovaujamo koncerno nemokumą yra absoliučiai nepagrįstos ir tik laikas parodys, kam iš tikrųjų gresia bankrotas. Milijonierių dvikovoje – kirčiai žemiau juosmens. LIETUVOS RYTAS
Skandalinguose privatizavimuose linksniuotas koncernas „MG Baltic“ ir jo savininkas Darius Mockus vėl griežia dantimis. Jis lieja pagiežą ant Ūkio banko, pasitelkdamas šantažą, spaudimą ir grasinimus. D.Mockui priklausančiose žiniasklaidos priemonėse gausu insinuacijų apie Ūkio banką ir jo akcininką Vladimirą Romanovą. Pastarasis pareiškė neketinąs pasiduoti koncerno „MG Baltic“ spaudimui ir šantažui. „Nemanau, kad tai, kas pavyksta su valstybės nuosavybe, jiems pavyks su privačiu turtu“,- tarė V.Romanovas. KAUNO DIENA
„Svarstyti ar diskutuoti su manimi jūsų laikas jau praėjo. Grąžinkite skolą ir niekam neįdomios jūsų diskusijos. Suprantama, po tokių jūsų santykių su Ūkio banku, kuriam negrąžinote skolos ir per trejus metus nesumokėjote nė lito palūkanų, abejoju, ar nors vienas bankas norės turėti reikalų su tokiu „sąžiningu“ klientu“,- sakė V.Romanovas. KAUNO DIENA
ENERGETIKA
Uostamiesčio valdininkai suderėjo su bendrove „Lietuvos dujos“, kad ši nupirks Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančius dujotiekio tinklus su dujų reguliavimo punktu. Iš šio sandėrio tikimasi savivaldybės biudžetą papildyti kiek daugiau nei 145 tūkst. litų. Nepriklausomų turto vertintojų nustatyta dujotiekio tinklų su dujų reguliavimo punktu kaina kiek mažesnė – 136 tūkst. Lt, tačiau buvo sutarta, jog šis turtas bus parduotas už šių metų sausio 1 dieną užfiksuotą likutinę vertę. „Savivaldybė gaus papildomas pajamas ir bus užtikrintas tinkamas dujotiekio tinklų valdymas ir eksploatavimas“, – akcentavo Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo pavaduotojas Edvardas Simokaitis. VAKARŲ EKSPRESAS
Kauno valdžia kaip įmanydama mėgina sutrukdyti JAV bendrovei „Clement Power Venture“ įsigyti Kauno termofikacinę elektrinę (KTE), kurią parduoda Rusijos dujų milžinas „Gazprom“. Kam naudinga kuo ilgiau kelti sumaištį? Koncernas „Gazprom“ nutarė KTE parduoti mažajai jos akcininkei – bendrovei „Clement Power Venture“, kurios savininkas yra lietuvis verslininkas Rimandas Stonys. Pagal susitarimą su „Gazprom“, sandoriui turėtų pritarti „Kauno energija“, iš esmės valdoma Kauno savivaldybės. „Clement Power Venture“ sutiko įvykdyti visus Kauno valdžios reikalavimus, tačiau procesas stringa, o aktyviausiai stabdžių paminą spaudžia Kauno meras Andrius Kupčinskas. Tokia jo pozicija smarkiai mažina galimybes greičiau kauniečius aprūpinti pigesne šiluma. Lietuvos nepriklausomų energetikų konsultantų asociacija anksčiau yra pateikusi išvadą, kad nė vienas biokurą naudojantis šilumos gamintojas Kaune nebus suinteresuotas labai sumažinti kainą, kol KTE kurui naudos tik dujas. LIETUVOS RYTAS
FINANSAI
Šiuo metu pasaulyje populiariausia pokalbių tema – keliolikos didžiųjų planetos bankų manipuliacijos tarpbankinių palūkanų LIBOR normomis. Slapčia susitarę bankininkai privertė milijonus žmonių mokėti didesnes paskolų palūkanas arba nuskurdino dirbtinai numušdami nekilnojamojo turto kainas. Žmonių praradimai visame pasaulyje gali siekti ir trilijonus JAV dolerių. Po šio skandalo JAV, Didžiosios Britanijos vyriausybės stojo savo piliečių pusėn – baudžia bankus, reikalaujama atlyginti nuostolius. „Respublika“ domėjosi, kokį poveikį patyrė Lietuva. Ar Lietuvos valstybė gins Lietuvos piliečius? Apie pasaulio bankų aferų poveikį Lietuvai „Respublika“ kalbėjosi su finansų analitiku Stasiu Jakeliūnu. RESPUBLIKA
„Šuoliuojantis VILIBOR dėl kylančių paskolų litais palūkanų privertė gyventojus per dvejus su puse metų pakeisti didelę dalį paskolų litais į paskolas eurais. Taip jie – neprofesionalūs rinkos dalyviai – buvo priversti prisiimti lito nuvertėjimo riziką, nors ir susimažino savo skolos tvarkymo kainą. Tačiau kyla abejonių, ar apskritai yra teisinis pagrindas leisti komerciniams bankams skolinti užsienio valiuta – tuo galėtų pasidomėti Seimas. Kad tai – finansinis ir moralinis nusikaltimas – abejonių nėra. Leidimas bankams skolinti užsienio valiuta yra netgi didesnis nusikaltimas nei visi tie VILIBOR. Tiek finansiškai, tiek politiškai tai yra neleistini dalykai. Tiek Europos Komisija, tiek Europos centrinis bankas juk kritikavo valstybes, kurios sudarė galimybes gyventojams skolintis užsienio valiuta. Lietuvoje tai yra masinis reiškinys – apie 70 proc. tokių paskolų, tačiau mūsų valdžia, kada nori, stengiasi negirdėti nemalonios ir pagrįstos kritikos“,- sakė S.Jakeliūnas. RESPUBLIKA
„Mūsų šalyje veikiantys bankai tokiuose dalykuose nedalyvavo. Pagaliau VILIBOR skelbia Lietuvos bankas, kuris gauna kiekvieno banko duomenis, ir kiti bankai jo niekaip paveikti negali. Tuo tarpu LIBOR skelbia britų bankų asociacija ir mūsiškiai ten taip pat jokios įtakos, suprantama, neturi. Be to, LIBOR naudojamas ir už Jungtinės Karalystės ribų. Ten yra finansų centras. O mes turime visai kitokią situaciją. Tai, kad pas mus sandorių mažai pagrindui apskaičiuoti, kad nėra likvidumo – taip, bet tai yra visos Centrinės ir Rytų Europos bankų problema. O jokių manipuliavimų čia tiesiog negali būti“,- komentavo Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. RESPUBLIKA
RYŠIAI
Su interneto portalais, šmeižiančiais ir paprastus piliečius, ir valstybės vadovus, pareigūnams kovoti vis dar sunku, mat jų kūrėjai geba pasislėpti virtualioje erdvėje. Vienas bjauriausių „kūrinių“ lietuvių kalba internete egzistuoja nuo 2010 metų pradžios, tačiau teisėsaugininkams iki šiol nepavyko nustatyti jo tikrųjų sumanytojų ir vykdytojų.Kol įrodymai nesurinkti,išdrįsusieji juodinti Seimo narius, ministrus, visuomenės veikėjus, verslininkus, Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir šou pasaulio atstovus tęsia savo juodą darbą ir mažiausiai kartą per savaitę portale pateikia bent po vieną įžeidžiamo turinio nuotrauką ir tekstą. LIETUVOS ŽINIOS
RŪPYBA
Klaipėdos savivaldybė rengiasi jau nuo šio rudens išbandyti, kaip veiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas įtraukti socialinės paramos gavėjus į visuomenei naudingą veiklą. Planuojama, kad pusmetį socialinę paramą gaunantys darbingo amžiaus klaipėdiečiai bus verčiami dirbti visuomenei naudingą darbą – padėti tvarkyti aplinką, gelbėti teikiant socialines paslaugas ar organizuojant sporto ir kultūros renginius. Taip pat į visuomenei naudingą veiklą planuojama įtraukti tuos asmenis, kuriems Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos siūlymu skiriama vienkartinė pašalpa už komunalinius patarnavimus apmokėti. Planuojama, kad potencialus laikinas pagalbininkas pasiūlymą gaus tuomet, kai ateis prašyti socialinės paramos. VAKARŲ EKSPRESAS
STATYBA
Po praėjusią savaitę Vilnių tvindžiusios liūties istorinės Saulės kapinės atsidūrė Mildos gatvės daugiabučio kieme – nebeliko juos skyrusios tvoros. Tačiau namo gyventojus gąsdina ne kryžiai, o tai, kad griuvo užtvara, bent simboliškai saugojusi nuo liūčių padarinių. Dabar ir per menkiausią lietų vanduo šniokš tiesiai į namo rūsį. Namo valdybos pirmininkas Rimantas Užpalis nuogąstauja, jog sugriuvus vienai šimtametės tvoros atkarpai ji irs ir toliau, o kartu su ja – ir sovietinių laikų statybos namas. Mat nuo stichijos jis jau nebėra apsaugotas. „Kadangi tai kultūrinio paveldo kapinės, jas finansuoja savivaldybė. Jeigu ji palaimins tvoros renovaciją ir atstatymą, bus pradėti darbai. Tačiau abejoju, ar savivaldybė pasiryžtų kapitaliniams kapinių atnaujinimo darbams, juk tokiems darbams atlikti reikalingos didelės pinigų sumos“, – kad darbai nepajudės, neabejojo už Saulės kapines, jų priežiūrą ir tvarkymą atsakingos bendrovės „Aketonas“ direktorė Valia Šakalienė. VAKARO ŽINIOS
VERSLAS
Kaimo plėtros fondo parama suteikia galimybę žemdirbiams ir dirbti, ir užsidirbti. Žemės ūkio bendrovės vis dažniau investuoja į biokuro gamybą ir perdirba šiaudus ar pašarams netinkantį šieną. Taip jos sukuria ir naujų darbo vietų, ir didesnės pridėtinės vertės. Varėnos rajone, Puodžių kaime, gyvenantis Justinas Taraila senokai atsikratė minčių apie emigraciją. Vaikinas neneigia – jų būta, kai reikėjo sukti galvą, kaip gyventi toliau ir pasirūpinti artimaisiais. „Kaime darbo susirasti sunkoka. Bet reikia turėti noro ir sudėjus rankų sėdėti neteks“, – sakė J.Taraila. Jau pusantrų metų, kaip jis darbuojasi netoli namų, gretimame Žilinėlių kaime esančiame žemės ūkio bendrovės „Tėviškė“ šiaudų granulių ceche. Šiuo metu daugiausia granulių „Tėviškė“ eksportuoja. Lenkijoje jos dažniausiai naudojamos kaip biokuras katilinėms, Skandinavijos šalyse – gyvulių kraikui. „Šiek tiek granulių parduodame ir Lietuvoje individualiems namams šildyti, pavyzdžiui, Baldininkuose. Jas perka žmonės, kurie įsirengė specialius katilus. Toks kuras yra kone triskart pigesnis nei, pavyzdžiui, malkos“, – paaiškino „Tėviškės“ direktorius Vytautas Ramanauskas. Įrangą granulėms gaminti bendrovė įsigijo naudodamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) parama. „Jei ne ES parama, būtų sunku apsispręsti, ar imtis tokio projekto. Juk be jos ir paskolos būtų reikėję didesnės, ir didesnio užstato. Tad būtų reikėję ir daugiau drąsos“, – kalbėjo V.Ramanauskas. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ