FINANSAI
Bankrutuojančio banko „Snoras“ kreditorių komitetas nusprendė bankroto administratoriui Nilui Kuperiui (Neil Cooper) mokėti 100 tūkst. litų dydžio algą. Be to, pusė tiek, kiek bankas uždirba per mėnesį – t.y. 5 mln. litų – bus atiduodama N. Kuperio komandai. N. Kuperio paslaugos Lietuvos mokesčių mokėtojams jau kainavo per 68 mln. litų. Dar apie 16 mln. litų išmokėta ir laikinojo bankroto administratoriaus Saimono Friklio (Simon Freakley) komandai. Tačiau atrodo, kad lietuvių kišenės ir toliau bus kraustomos. „Snoro“ kreditorių komitetas nusprendė, kad banko administratoriui nuo rugpjūčio reikėtų mokėti 100 tūkst. litų dydžio mėnesinį atlyginimą. Ponas N. Kuperis vien per dieną uždirbs 5 000 litų (per valandą – 652 litų) – ir tai, jei skaičiuosime, kad jis dirba po penkias dienas per savaitę, aštuonias valandas per dieną. Tačiau banko administratorius iš tiesų dirba maždaug po 3 dienas per savaitę, o vėliau jis ir keli jo komandos nariai užsieniečiai skrenda namo.
„Buvo atsižvelgiama į planuojamų darbų apimtis ir N. Kuperio ilgametę ir tarptautinę patirtį sudėtingose bankroto bylose“, – paskirto atlyginimo dydį žurnalistams komentavo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovė ir „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininkė Aurelija Mažintienė. Pasak jos, toks atlyginimas patvirtintas atsižvelgiant į tai, kad per mėnesį vidutiniškai bankas gauna pajamų iki 10 mln. litų. Tiesa, pusė šios sumos bus atiduodama N. Kuperio komandai – jai nustatyta 5 mln. litų mėnesio išlaidų riba. Už tokią sumą administratoriaus komanda turėtų kurti stebuklus, tačiau jų pareigos įprastos – išsireikalauti suteiktas paskolas iš nemokių klientų. Taip pat už kreditorius tenkinančias sumas turėtų būti parduodamas „Snoro“ turtas, tačiau jokių pardavimo sandorių iki šiol nėra pasirašyta.
Bankrutuojančio banko administratoriui paskirtu atlyginimu ypač piktinasi „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija. Jos prezidentas Danas Arlauskas apgailestavo, kad net asociacija, į kreditorių komitetą delegavusi tris narius, negali gauti jai rūpimų atsakymų. Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė taip pat stebėjosi „Snoro“ administratoriui paskirtu atlyginimu. Pasak jos, „tai tiesiog absurdas, kad leidžiama mokėti tokias sumas iš valstybės kišenės“. L. Graužinienės įsitikinimu, 100 tūkst. litų per mėnesį būtų galima įvertinti visos komandos darbą, tačiau ne vieno asmens. Pasak parlamentarės, Audito komitetas ketina paprašyti N. Kuperio pateikti ataskaitą, kaip panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai. „Už svajonių algą dirbti nereikia“. RESPUBLIKA
N. Kuperiui per mėnesį bus mokama 100 tūkst. litų alga. Panašiai tiek atsieinantis visas ministrų kabinetas, kurį sudaro net 15 portfelių, nuolat gadina kraują mokesčių mokėtojams – tai lėšų švaistymo skandalais, tai interpeliacijomis. Pasodinus vietoj visų vieną poną Nilą įsivyrautų ramybė. Juk jam nereikia už nieką ir niekam atsiskaityti, tik pampti, ką jis ir dabar sėkmingai daro. „Už vieną N. Kuperį – visa Lietuvos valdžia“. VAKARO ŽINIOS
Dabartinė Lietuvos valdžia ne tik įvedė vadinamąjį prabangos mokestį už šeimai priklausantį Nekilnojamąjį turtą, viršijantį 1 mln. litų, bet ir gerokai padidino žemės mokestį. Nuo kitų metų jis bus skaičiuojamas pagal šio turto rinkos vertę, taigi, žemės sklypo, ant kurio stovi gyvenamasis namas, kaina gali pakilti iki 10 ir daugiau kartų. Dėl vadinamojo prabangos mokesčio už šeimai priklausantį NT, kurio bendra vertė viršija 1 mln. litų, ne viena šeima jau šiais metais turės labiau patuštinti kišenes, o valstybė planuoja per metus papildomai surinkti apie 17 mln. litų. Už turimą ar turėtą NT 2012 metais pagal 2011-ųjų sausio 1 dienos vertę mokestį reikia sumokėti iki gruodžio 15 dienos. Tačiau NT mokestį tektų mokėti ne tik turtuoliams, bet ir mažai pajamų gaunančiam žmogui, jeigu jis paveldėtų NT, vertą daugiau kaip milijoną litų, nes išimčių įstatymas nenumato. Pasak Vilmos Vildžiūnaitės, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojos, laiku nesumokėjus NT mokesčio, kaip ir kitų mokesčių, pradedami skaičiuoti delspinigiai. Dar didesnį galvos skausmą gyventojams turėtų kelti nuo kitų metų kelis kartus didinamas žemės mokestis. „Prestižinės vietos – tik turtuoliams“. LIETUVOS ŽINIOS
PREKYBA
Lietuviškos morkos šiemet parduotuvių lentynose pasirodė 3 savaitėmis anksčiau nei pernai ar užpernai. Tačiau pirmasis derlius – brangokas. Ties ūkininko Lino Šateikio užaugintomis fasuotomis morkomis „Maxima“ buvo iškabinusi 4 litų kainą. Po dienos kitos ją nurėžė iki 2,49 lito už kilogramą. „Rimi“ parduotuvėse kilogramas lietuviškų nefasuotų morkų, kaip ir burokėlių, praėjusios savaitės viduryje kainavo 2 litus. Burokėliai artėjant savaitgaliui spėjo atpigti iki 1,25 lito už kilogramą. „Pirmojo derliaus lietuviškos daržovės būna gerokai brangesnės už importines. Tačiau yra nuolatinių pirkėjų, kuriems svarbiau nei kaina yra tai, kad daržovės būtų mūsiškės“, – kalbėjo „Rimi“ atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Yra daržovių, kurios šįmet pigesnės nei anksčiau. Anot prekybos tinklo „Iki“ atstovo spaudai Valdo Lopetos, kopūstai šiemet, palyginti su pernykščiu šviežių daržovių kainų startu, pigesni 7 procentais. Jų kilogramas kainuoja apie 1 litą. Bulvės atpigo dešimtadaliu. „Lietuviškų daržovių kainos dar kandžiojasi“. LIETUVOS RYTAS
TRANSPORTAS
Saugumui šalies keliuose ateina galas. Nors Lietuvos valdžios ir teisėsaugos pareigūnai neabejoja, kad automobilių su vairu dešinėje pusėje eksploatavimas mūsų šalies keliuose gerokai padidintų saugumo riziką, ES klerkai verčia įteisinti tokių automobilių nuolatinę registraciją Lietuvoje. Ginti Lietuvos žmonių teisę į saugumą Lietuva jau verčiama Europos teisme. Beprotiškai idėjai automobilius su vairu dešinėje pusėje eksploatuoti ten, kur tam nepritaikyta infrastruktūra, besipriešinančią Lietuvą į teismą padavė ES klerkai. Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos teigimu, Lietuvos keliuose vairuojant automobilius su vairu dešinėje pusėje pavojingos situacijos yra tiesiog užprogramuotos. „Tokių automobilių vairuotojai Lietuvos keliais saugiai važiuoti gali tik nieko nelenkdami, o jei lenkia – jau rašosi nuosprendį ir sau, ir kitiems“- sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas. Pasak R. Požėlos, dešiniavairių automobilių Lietuvos keliuose pagausėja vasarą ar didžiųjų švenčių metu, kai į mūsų šalį sugrįžta emigrantai. Šiuo metu tokiomis mašinomis Lietuvos keliuose leidžiama važinėti laikinai – 90 dienų.
Susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako teigimu, Lietuva Europos Komisijai jau išsiuntė argumentus, kodėl nesutinka įteisinti nuolatinę dešiniavairių automobilių registraciją. „Manome, kad argumentai yra gana rimti ir stiprūs, – sakė R. Vaštakas. – Jei jie pasirodys nepakankami, sudarę darbo grupę važiuosime įtikinėti Europos Komisijos. Ir, aišku, rengiamės teismui, kuriame pasistengsime įrodyti savo požiūrio teisingumą, kartu saugodami gyvybes keliuose. Keista, kad tokie reikalavimai nekeliami nei Vokietijai, nei Olandijai, nei Danijai, nei kai kurioms kitoms šalims, o keliami mums. Juk yra apskaičiuota, kad vairuojant automobilį su vairu dešinėje pusėje tam nepritaikytoje infrastruktūroje avaringumo pavojus išauga net 50 proc.“ R. Vaštako teigimu, kyla įtarimų, jog tokie ES reikalavimai gali būti lobistiniai. „Verčiami pamiršti saugumą keliuose“. RESPUBLIKA
ŽEMĖ
Pasaulio geologijos mokslininkų grupė Akmenės krašte ieškojo naujų į žemės paviršių išeinančių daugiau kaip 200 mln. metų senumo sluoksnių ir jame galimai esančių tų laikų gyvūnų liekanų. Tie patys dabartinės ekspedicijos dalyviai 2010-aisiais apžiūrėjo Šaltiškių molio karjere atidengtą Triaso periodo sluoksnį ir rado krokodilo protėvio fitozauro dantų ir žandikaulio likučių. Šis roplys gyveno maždaug prieš 220-240 mln. metų, o tokio senumo gyvūno liekanų iki šiol Lietuvoje niekur nebuvo rasta. Dabartinėje ekspedicijoje Šaltiškiuose mokslininkai aprašinėjo uolienas, ypač susidomėjo molio sluoksniu, kuris yra Triaso periodo viršutinė atodangos riba. Pasak Vilniaus universiteto mokslininko Jono Satkūno, Papilės ir gretimose slėnio atodangose mokslininkai yra surašę per 300 gyvių rūšių. Mokslininkai prognozuoja, kad žinia apie fitozauro liekanas ir toliau kels pasaulio mokslininkų domėjimąsi jų radimviete – Šaltiškių molio karjeru, kuris iki šiol ir taip traukė tyrinėtojus aptinkamomis tipinėmis jūrų faunos liekanomis. „Fitozaurų liekanų kraštas vėl sudomino pasaulio mokslininkus“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Pagal ELTĄ