ENERGETIKA
Jau pusantro mėnesio Lietuva priklauso Šiaurės šalių elektros biržos „Nord Pool Spot“ prekybos zonai, tačiau lietuviai į rekordines žemumas pasiekusias elektros kainas Skandinavijos šalyse vis tiek žiūri tik kaip katinas į lašinius. Mat mūsų valdžios vyrai apie tiesioginę jungtį su Švedija daugelį metų tik kalbėjo, bet darė mažai. Iki Lietuvai įsijungiant į „Nord Pool Spot“ prekybos zoną didmeninė elektros kaina svyravo apie 15 ct už kilovatvalandę (kWh). Bet jau pirmąją prekybos naujoje biržoje dieną Lietuva elektrą pirko po 24,1 ct/kWh, nors Estija tą pačią dieną mokėjo vos po 10,2 cento už kWh, o Švedijoje ir Norvegijoje elektros kainos buvo kritusios iki 2 ct/kWh. Skaičiuojant pirmojo „Nord Pool Spot“ veikimo mėnesio kainų vidurkius, Estijoje elektra buvo apie 40 proc. pigesnė nei Lietuvoje. Kodėl pas mus elektra gerokai brangesnė nei pas kaimynus, „Respublika“ teiravosi estiška energija Lietuvoje prekiaujančios bendrovės „Enefit“ direktoriaus Liutauro Liutkevičiaus.
„Nors prisijungėme prie „Nord Pool Spot“ prekybos zonos ir taikome tuos pačius prekybos principus, tai nepakeitė fakto, kad Lietuva yra energetinė sala, – sakė L. Liutkevičius. – Nėra tiesioginės jungties su Šiaurės šalimis, o elektros energijos jungtis tarp Estijos ir Latvijos yra per mažo galingumo – neįmanoma perduoti viso norimo elektros kiekio. Kai pigesnė elektra natūraliai negali pasiekti Lietuvos, pasiūlymus teikia kuris nors kitas energijos tiekėjas“. Kiti tiekėjai – Lietuvos elektros energijos gamintojai arba rusiškos elektros importuotojai, kurių siūloma kaina kelis kartus didesnė nei Skandinavijoje. Šiemet per 6 mėn. elektros energijos importas sudarė 68 proc., didžioji jo dalis – iš Rusijos. Pirkti elektrą už panašią kainą kaip ir Baltijos kaimynės Lietuva gali tikėtis 2015 m. pabaigoje, jeigu pavyks sėkmingai įgyvendinti „NordBalt“ projektą – nutiesti kabelį su Švedija.
Šiuo metu „NordBalt“ jau pajudėjęs iš mirties taško. Pasak projektą įgyvendinančios bendrovės „Litgrid“ Korporatyvinių reikalų departamento direktorės Vilijos Railaitės, visa „NordBalt“ projekto vertė yra 1,471 mlrd. litų. Lietuvos dalis jame sudaro apie 800 mln. litų. Projektui finansuoti 226 mln. litų skyrė ES, likusi dalis bus finansuojama iš lėšų, surenkamų už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimą. Elektros energijos vartotojai jau dabar moka už „NordBalt“ statybą nuo kiekvienos elektros kilovatvalandės. „Pigi elektra Lietuvoje – tik svajonė“. RESPUBLIKA
FINANSAI
Mažos palūkanų normos jau ne vienus metus džiugina paskolas su kintamosiomis palūkanomis turinčius bankų klientus. Analitikų tikinimu, tokia situacija gali trukti dar porą metų. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai iš bankų būstui įsigyti ir vartoti iš viso yra pasiskolinę 6,9 mlrd. litų ir 18,7 mlrd. eurų. Už paskolas litais birželio pabaigoje vidutiniškai mokėtos 5,47 proc. siekiančios palūkanos, už paskolas eurais – 3,49 proc. Dar prieš metus litais paimtų paskolų palūkanos siekė 6,11 proc., eurais – 3,93 proc. Šiuo metu tiek litais, tiek eurais paimtų paskolų palūkanos yra žemiausio lygio nuo jų stebėjimo pradžios 2004 m. spalį Lietuvos banke. Pasak Mindaugo Vaičiulio, Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktoriaus, tarpbankinės palūkanų normos paskoloms litais (VILIBOR) ir paskoloms eurais (EURIBOR) šiuo metu siekia žemiausius taškus, o tai, jo teigimu, „reiškia, kad paskolos, susietos su kintamosiomis palūkanomis, yra pigiausios“. „Danske“ banko Finansų maklerio skyriaus vadovo Kęstučio Celiešiaus teigimu, „iki 2013 m. bazinė palūkanų norma turėtų išlikti žema“. „Geriausias laikas grąžinti paskolas“. KAUNO DIENA
TRANSPORTAS
Nors nepriklausomoje Lietuvoje gyvename daugiau kaip 20 metų, o Europos Sąjungai priklausome 9 metus, susisiekimas traukiniais su Vakarų šalimis dėl europinio standarto neatitinkančių bėgių tautiečiams beveik neįmanomas. Šiandien norint traukiniu pasiekti Varšuvą keliauti teks 10 val. 40 min. su persėdimu Šeštokuose, o net prieškario laikotarpiu greitasis traukinys „Latajacy wilnianin“ („skraidantis vilnietis“) tautiečius į Lenkijos sostinę nugabendavo vos per 4 val. Deja, dėl sovietinius laikus menančių bėgių važiuoti traukiniu galime nebent rytų kryptimi. Be to, Lietuva praranda galimybes pigiai keliauti po Europą, tą turi kitos šalys. Būtent tai siūlo „InterRail“ bilietas, kurį įsigijus galima keliauti po 30 Europos valstybių ar vieną pasirinktą šalį persėdant į kitą traukinį bet kuriame mieste, bet kuriuo laiku. Tačiau Lietuva šiai bilietų sistemai nepriklauso, todėl azartiškiems keliautojams iš Europos mūsų šalį tenka aplenkti, o apie kelionę traukiniu Vakarų kryptimi tautiečiai gali tik pasvajoti. Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, europinės vėžės, kurios sujungs Kauną su Varšuva, turėtų atsirasti apie 2015 metus. „Geležinė uždanga“. VAKARO ŽINIOS
VERSLAS
Įvairūs vadinamųjų ekspertų ar pasipuikuoti mėgstančių politikų samprotavimai, esą Jūros šventė ir kiti į ją panašūs renginiai miestui duoda apčiuopiamos finansinės naudos, tėra būrimas iš kavos tirščių. Nei Klaipėdos miesto savivaldybė, nei kokia nors kita institucija nėra suskaičiavusi, kokią ekonominę naudą gauna tokias fiestas organizuojantis uostamiestis. Bet visi užsimerkia ir net nesvarsto, ar verta ir ateityje organizuoti masinius renginius. Pasak viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktoriaus Remigijaus Mockaus, pačiai Jūros šventei ir jubiliejiniams miesto gimtadienio renginiams organizuoti šiemet išleista beveik 800 tūkst. litų. Dalį šios sumos, 345 tūkst. litų, skyrė uostamiesčio savivaldybė, o beveik 450 tūkst. litų pavyko gauti iš rėmėjų.
Daugelis verslininkų giriasi, kad per Jūros šventę jų vadovaujamų įmonių apyvarta smarkiai šoktelėjo. Tačiau visi sutinka, kad pasibaigus fiestai apyvarta ne tik grįžo į ankstesnį lygį, bet ir turėtų smukti. Senamiesčio verslininkų pirmininko pavaduotojos Zitos Lukoševičienės teigimu, nėra galimybių apskaičiuoti, kiek šventės dalyviai galėjo palikti pinigų Klaipėdoje, tačiau, jų skaičiavimais, vidurkis gali siekti apie 50 litų. Ji taip pat apgailestavo, kad praūžus šventiniams renginiams daugelio Klaipėdos kavinių laukia sąstingis, nes „dabar iki spalio mėnesio, kai prasidės šildymo sezonas, žmonės taupys“. „Jūros šventės pajamos ir išlaidos“. VAKARŲ EKSPRESAS
ŽEMĖ
Vištoms sukurta gerovė ir pakilusios pašarų kainos kiaušinius jau pabrangino 50-52 proc. Rudenį paukštynai planuoja vėl pakoreguoti kiaušinių ir paukštienos kainas pirkėjų nenaudai. Ką tik žemdirbiai bėdojo, kur reikės dėti, kaip sudoroti rekordinį grūdų derlių, o „KG Group“ įmonių grupės vadovas Tautvydas Barštys teigia, kad Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai jau pajuto pakilusių pašarų kainų įtaką. „Grūdai pasaulinėse rinkose jau pabrango apie 15-20 proc., palyginti su praėjusiais metais, todėl paukštienos produkcija brangs“, – teigia T. Barštys. Paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis prognozuoja, kad kiaušinių kaina vis dėlto nešuoliuos į priekį taip smarkiai, kaip prieš šiemetines Velykas. „Pašariniai grūdai pabrango, o jie yra pagrindinis paukščių lesalas, todėl paukštynai, nenorėdami dirbti nuostolingai, tiesiog privalės koreguoti kainas“, – teigia Paukštininkystės asociacijos vadovas. Tona pašarinių grūdų šiemet kainuoja apie 720 litų, tačiau neaišku, ar tokia ilgai išliks.
„Audrupio“ paukštyno direktoriaus Vytauto Stasiškio tikinimu, paukštynai turi žvalgytis į Europos valstybes, nes kainas diktuoja Vokietija, Prancūzija, o ne Lietuva. Mūsų šalies paukštynai dar pernai įgyvendino EK nustatytus vištų gerovės reikalavimus, dėl to kiaušinių savikaina padidėjo 25 proc. Tačiau 10 Europos valstybių paukštynų nepertvarkė, nors terminas ir buvo pratęstas iki šių metų liepos 1-osios. Reikalavimų neatitinkantiems paukštynams draudžiama tiekti produkciją tiesiai į ES rinką, išvežti iš šalies, tačiau neatmetama, kad paukštynų pagal EK reikalavimus nepertvarkiusios šalys gali bandyti įvežti į ES rinką mažesnės savikainos kiaušinius ir taip žlugdyti vištų gerovės reikalavimus įgyvendinusius paukštynus. Paukščių augintojams apmaudu, kad Vyriausybė atmeta siūlymus taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį kiaušiniams. Lenkijoje PVM yra 5 proc., o pas mus 21 proc., todėl konkurencinės sąlygos nelygios. „Paukštynai ruošiasi branginti produkciją“. RESPUBLIKA
Klaipėdiečiams nespėjus pamiršti prieš gerą savaitę pajūriu praūžusio visa griaunančio škvalo, pirmadienį miestui smogė dar galingesnė stichija. Meteorologų prognozė išsipildė su kaupu: po 19 val. prasidėjusio škvalo metu užfiksuotas 32-38 m/s vėjo greitis, aptemusį dangų kaip niekad dažnai nušviesdavo žaibai, medžiai virto ne tik užmiestyje, bet ir Klaipėdos centre, dviejose vietose jie sužalojo žmones. Sutriko elektros ir vandens tiekimas, trumpam sutriko net mobilusis ryšys. Liepos 29 d. praūžusi audra Klaipėdos savivaldybei žalos padarė už 20 tūkst. litų, rugpjūčio 6-osios audros padaryti nuostoliai gali būti tris kartus didesni. Nors škvalas pridarė didžiulių eibių, kita vertus, galima pasidžiaugti, kad jis smogė ne savaitgalį, kai miesto gatvės buvo sausakimšos Jūros šventės dalyvių. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr. Audronės Galvonaitės, dėl tokių reiškinių kalti dideli temperatūrų svyravimai. „Dėl to ir dažniau formuojasi audros debesys, sulaukiame vis didesnių perkūnijų“, – aiškino klimatologė. Pasak jos, panašių škvalų dar galima sulaukti ir rugpjūtį. „Po švenčių apsnūdusią Klaipėdą prikėlė stichija“. VAKARŲ EKSPRESAS
Pagal ELTĄ