EKONOMIKA
Skandalinga prancūzų mokslininkų tyrimo išvada, kad genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) kalti dėl gausėjančių vėžio susirgimų, sukėlė tik nepatogumų ES biurokratams, leidusiems maistui ir gyvulių pašarams naudoti genetiškai modifikuotus produktus. Europos Komisijai, išdavusiai leidimus auginti ar leisti naudoti maistui produktus su GMO, tenka teisintis, kodėl nesutrukdė tarptautinėms korporacijoms kenkti žmonėms. Bet Europos teisėsauga neskuba kelti bylų leidimus naudoti GMO turinčius produktus žmonių maistui išdavusiems eurokomisarams. „Respublika“ šiandien aiškinasi, gal Lietuvoje stulbinantis mokslininkų atradimas privertė daryti kokias nors išvadas dėl GMO? Deja, mūsų institucijos niekur neskuba. RESPUBLIKA
Parduotuvėse kaip buvo, taip ir tebėra išrikiuoti gaminiai, kurių etiketėse rašoma, kad jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų ingredientų – padažai, majonezas, aliejus. O ant pusgaminių ar konditerijos gaminių tokių žymų išvis nėra. Niekas nei pardavėjų, nei importuotojų persekioti Lietuvoje nesirengia. RESPUBLIKA
Lietuva neišdrįso mesti pirštinės tabako perdirbimo korporacijoms ir nepasekė Australijos, įpareigojusios rūkalų gamintojus cigaretes pardavinėti bendrinėse vienodo pavyzdžio pakuotėse, pavyzdžiu. Tačiau dar šios kadencijos Seimas gali įpareigoti spausdinti vaizdinius įspėjimus apie rūkymo žalą sveikatai, kurie užimtų daugiau pakelio ploto nei dabar skiriama žodiniams įspėjimams. Taip pat planuojama uždrausti elektronines cigaretes ir neleisti nepilnamečiams turėti su savimi tabako gaminių. Šių Tabako kontrolės įstatymo pataisų autoriai tvirtina, kad taip bus sumažinamas tabako gaminių patrauklumas ir prieinamumas. O priešininkai teigia, kad taip bus skatinamas kontrabandinių cigarečių vartojimas, kurių pakelių nebjauros pažeisti vidaus organai. Vienas iš pataisų iniciatorių, seimūnas Gediminas Navaitis, po posėdžio buvo liūdnas. „Tabako monopolijoms prieš rinkimus pavyko smarkiai apkarpyti siūlomas pataisas. Nepavyko patvirtinti bendrinės pakuotės tabako gaminiams, o įspėjimai apie rūkymo žalą vietoj siūlytų 80 procentų užims tik 50“, – nusivylimo neslėpė G. Navaitis. VAKARŲ EKSPRESAS
Nors Vyriausybė trimitavo apie užmojus traukti milijardus iš šešėlio, kol kas jai nepavyksta surinkti ir kelių milijonų, kuriuos sėkmingai slepia butų nuomotojai, valstybei po nosimi nusukantys mokesčius. Tačiau ir pastaroji gero pavyzdžio nerodo, mat biudžetinės įstaigos, nuomojančios savo patalpas, apskritai neprivalo mokėti jokių mokesčių. Laikinuose būstuose įsikūrę studentai finansų ministrę Ingridą Šimonytę mini tik geru žodžiu. Jei ne ji, nuoma daugeliui būtų neįkandama. Nuo mokesčių bėgančius nuomotojus saugo patikimas stogas. VAKARO ŽINIOS
ENERGETIKA
Prieš užverdamas Energetikos ministerijos duris A.Sekmokas pagaliau buvo priverstas prisipažinti – per ketverių metų kadenciją ne ką tepavyko pasiekti, kad šilumos kainos būtų bent jau suvaldytos. Prisipažinti Seimo rinkimų išvakarėse – apgalvotas žingsnis. Iki kadencijos pabaigos liko suskaičiuotos savaitės, perspektyvų likti Vyriausybėje – nedaug. Tad netgi seniai žadėtą šilumos ūkio reformą ministras nusprendė užkrauti ateinančiai valdžiai: gaires nubrėžėme, o jūs jau žinokitės. Kita vertus, A.Sekmoko nesėkmės priežastis galima paaiškinti. Grandioziniai energetikos projektai, juos lydinti propagandos mašina, daugybė sutarčių ir derybų, apsišaudymai su „Gazprom“ – visa tai įžiebti, įsibėgėti. O terliotis su keturženklių šildymo sąskaitų įkaitais – bjaurus darbas. Virš debesų pakilusiam ir strategijų orbitose skraidančiam ministrui, regis, mažiausiai rūpėjo, kas žmonėms svarbiausia šiandien. Todėl būdai, kaip sumažinti šilumos kainas, ministerijoje buvo svarstomi kur kas rečiau nei tolimos ateities planai. LIETUVOS RYTAS
Lietuva 70 proc. visos suvartojamos elektros perka iš Rusijos tarpininkų. Per ketverius metus rusiškos elektros dalis rinkoje didėjo greičiau nei bet kuri kita importuojama prekė. Bet ir čia energetikos ministras nemato nieko bloga. Ši elektra pigi, tad paklausi ir rinkoje. Tik kodėl tuomet A.Sekmokas pirštu baksnoja į vienus monopolininkus, o kitų apsimeta nematantis? Didžiuliu savo nuopelnu A.Sekmokas laiko įkurtą elektros biržą. Tik kodėl jis nutyli, kad per ją prekiaujama tik 10 proc. visos suvartojamos energijos? Visa kita dalis – rusiškos elektros importuotojų ir jų tarpininkų rankose. Ministrui galvos neskauda ir dėl Elektrėnuose pagamintos elektros, kurios kilovatvalandė kainuoja per 40 centų. LIETUVOS RYTAS
FINANSAI
Finansiniams nusikaltimams nėra valstybių sienų. Į Lietuvos bankų klientų sąskaitas vis dažniau dairosi aferistai iš viso pasaulio. Nesnaudžia ir aferistai iš Lietuvos – sužinoję amerikiečių kortelių duomenis jie šluoja pinigus kitose šalyse. Kreditinė kortelė nėra patikimiausia taupyklė. Tuo neseniai įsitikino Vytautė L., kuri kreditinę kortelę naudodavo tik lėktuvų bilietams pirkti ir viešbučiams rezervuoti. Praėjusią savaitę šiai vilnietei paskambino SEB banko darbuotoja. Ji pasiteiravo, ar klientė prieš dieną vienai Vokietijos bendrovei internetu pervedė 309 eurus (1066 litus). Moteris neteko žado – iš vokiečių ji nieko nepirko. Banko darbuotojams įtarimų sukėlė ne tik šis mokėjimas. Įtartinus pervedimus pastebėję banko darbuotojai kreditinę kortelę užblokavo dar prieš pranešdami klientei. Tačiau tai neapsaugojo nuo pinigų vagystės. LIETUVOS RYTAS
PREKYBA
Vakar Lietuvoje pirmą kartą prasidėjo Mamų mugė, kurioje už simbolinę kainą mamos parduoda išaugtinius ir nebenaudojamus vaikiškus daiktus. Vien per pirmąją mugės dieną sulaukta daugiau nei tūkstančio mamų, ieškančių savo atžaloms pigesnių drabužėlių. Sostinėje, „Ogmios mieste“, pirmą kartą organizuota Mamų mugė sulaukė neregėto susidomėjimo. Į vaikiškų ir nėščiųjų daiktų išpardavimą jau pirmąją dieną sugužėjo apie tūkstantį mamų su savo atžalomis. Nors tokios mugės pasaulyje – ne naujiena, Lietuvoje ji organizuojama pirmąkart. Idėjos įgyvendintoja – trijų vaikų mama Jurga Barbora Jauniškienė. Anot jos, mamų prekės, kurios nebus parduotos per tris mugės dienas, atiteks labdarai. RESPUBLIKA
VERSLAS
Ko siekia Kauno konservatoriai, siūlydami savivaldybių valdybas formuoti tik iš verslininkų ir valdininkų? Opozicijos ir valdančiosios koalicijos atstovai įtaria, kad aki kuriems verslo atstovams tai sudarytų galimybę pasipelnyti. Iškyla pavojus ir dėl korupcinių sandorių. „Tai tas pats, kas įsileisti lapę į vištidę.Koks verslininkas eis dirbti į valdybas, aukos brangų laiką be kokių nors savanaudiškų interesų?“ – retoriškai klausė A.Garbaravičius. jis įsitikinęs, kad verslininkai įžvelgė naujas rinkas. KAUNO DIENA
Pagal ELTĄ