FINANSAI
Šiandien sukanka metai, kai Lietuvos bankas su Vyriausybės, Seimo ir Prezidentūros palaiminimu sustabdė „Snoro“ banko veiklą. Nuostoliai siekia daugiau nei 4,5 mlrd. litų, kasdien jie vis didėja. Praėjusiais metais Vyriausybė net 4 mlrd. skolintų litų metė atsiskaityti su nacionalizuoto „Snoro“ klientais, nors kodėl valstybės vardu buvo uždarytas šis bankas, visuomenei iki šiol nepaaiškinama. Milžiniškų sumų pradanginimu kaltinami pagrindiniai buvę „Snoro“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas šiuo metu Londone, vietos teismas neskuba jų išduoti Lietuvos teisėsaugai, nes niekaip nesiseka suformuluoti įtikinamų ir tikslių kaltinimų. Kas per metus nuveikta? Uždaryto „Snoro“ veiklai palaikyti jau išleista daugiau nei 100 mln. litų. Už 8 dienas, praleistas išjungiant „Snoro“ sistemas, laikinasis administratorius Saimonas Friklis (Simon Freakley) susižėrė daugiau nei 17 mln. litų. Bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Hunter Cooper), dirbantis nuo 2011 m. gruodžio 7-osios, per mėnesį dabar gauna po 100 tūkst. litų algos.
Bankroto administratorius ataskaitoje džiūgauja, kad apie pirmąjį kreditorių susirinkimą buvo informuota apytikriai 24 500 kreditorių. Ir, svarbiausia, kreditorių susirinkimas surengtas… sėkmingai. Tuo tarpu „Respublikos“ kalbintų kreditorių aiškinimu, N. Kuperis tyčiojasi, nes susirinkimas patyrė visišką fiasko. Pasak ataskaitos, siekiant užtikrinti Anglijos teisme prieš buvusius akcininkus pareikštą ieškinį dėl daugiau kaip 492 mln. eurų (apytikriai 1,7 mlrd. litų), pareikštas prašymas taikyti turto, esančio visame pasaulyje, areštą. Pats N. Kuperis ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje pasigyrė, kad „Snoras“ turto balansą papildė 1,09 mlrd. litų įplaukų. Dalis pinigų sumokėta kaip įmokos už paskolas 480 mln. litų. Visa tai būtų nutikę ir be N. Kuperio. „Per metus „Snoras“ gerai aptirpo“. RESPUBLIKA
Klaipėdos savivaldybė skaičiuoja viršplanines šių metų biudžeto lėšas. Planuojama, jog jos sudarys apie 5 mln. litų. Šiuos pinigus ketinama paskirstyti investiciniams projektams bei įvairioms kitoms programoms. Į miesto biudžetą daugiau pinigų nei tikėtasi subyrėjo dėl daugiau surinkto gyventojų pajamų mokesčio, didesnių dividendų, surinktų baudų ir kt. Taip pat biudžetą papildė ir tai, jog šiemet gerokai sumažėjo palūkanos. Daugiausiai – beveik 2 mln. litų – bus skiriama investiciniams projektams. Apie 600 tūkst. litų teks minimalios algos didinimui. 300 tūkst. litų nukeliaus transporto kompensacijoms, 100 tūkst. – papildomai futbolo klubo „Atlantas“ paramai. Tai pat pinigai turėtų padėti padengti teismo išlaidas, savivaldybės teritorijų valymo kaštus, šildymo kainas švietimo įstaigose ir kt. „Moka savivaldybė, naudojasi koncesininkas“. VAKARŲ EKSPRESAS
Finansų ministerija 22 mln. litų nepanaudotų mokinio krepšelio lėšų ketina grąžinti į biudžetą, nors rajonų mokyklose mokytojų atlyginimai drastiškai karpomi, savivaldybės įsiskolina už švietimo įstaigų šildymą ir kitas paslaugas. Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo sutaupytus 22,1 mln. litų švietimo lėšų teks grąžinti į biudžetą. Šios lėšos bus panaudotos valstybės pareigūnų ir teisėjų pensijoms išmokėti. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) buvo pateikusi Finansų ministerijai prašymą iš sutaupytų mokinio krepšelių lėšų palikti savivaldybėms 25 proc. lėšų. Už valstybės finansus atsakingos institucijos prašyta 253 tūkst. litų palikti Vievio sanatorinei mokyklai, kurioje mokosi ligoniukai iš visos Lietuvos. Finansų ministerijos atsakymas buvo trumpas ir lakoniškas: palikti šių lėšų nėra teisinio pagrindo. Už 22,1 mln. litų buvo galima išsaugoti ne vieną kaimo mokyklą ar bent jau tą, dėl kurios išsaugojimo pasisakė net pati ŠMM. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus įsitikinimu, 22,1 mln. litų sutaupytų lėšų mokykloms tikrai praverstų, jei jos būtų paskirstytos racionaliai. „Švietimui lėšų skiriama per daug?..“ RESPUBLIKA
STATYBA
Beveik 60 metų Kaunui tarnavęs Panemunės tiltas ketvirtadienį buvo padalytas į dvi dalis. Galingas sprogimas nugriaudėjo apie 15.35 val., ir vidurinė tilto dalis nugarmėjo į Nemuną. Į upę sukritusius betono luitus planuojama iškelti. „Sprogdinimo metu į vandenį nukrito 56 tonų svorio konstrukcijos. Panaudojus elektrinius detonatorius jos buvo sutrupintos į nuo 5 iki 20 tonų svorio siekiančius gabalus. Artimiausiomis dienomis viskas bus ištraukta iš upės ir išvežta į atliekų saugojimo ir perdirbimo aikštelę. Betono atliekos bus perdirbtos į betono skaldą. Iš upės dugno taip pat bus išvalytos ir smulkios dalelės“, – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Iki šių metų pabaigos darbininkai išardys dabartinį tiltą ir paliks tik dalį kolonų. Vėliau bus rekonstruojamos atramos, o ant jų sumontuota nauja iš plieno ir betono pagaminta perdanga. Žemuosius Šančius ir Panemunę sujungs naujas keturių eismo juostų tiltas.
Jo statybų kaina siekia 102 mln. litų. Kauno miesto savivaldybė tilto statyboms skiria 30 proc. šios sumos. Šiais metais statybų pradžiai 4,7 mln. litų buvo skirta iš Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos. Vyriausybė yra įpareigojusi Susisiekimo ministeriją iki 2015 metų skirti iki 70 proc. darbams reikalingų lėšų. Tilto rekonstrukciją planuojama pabaigti 2014 metų birželį. „Panemunės tiltas išlėkė į orą“. KAUNO DIENA
ĮMONĖS
„Respublika“ tęsia rašinių ciklą apie dingusią Lietuvos pramonę. Dzūkijos kaimiškuose rajonuose panikos dėl sunykusios pramonės nėra. Didelių pramonės įmonių čia nebuvo, tad ir didelių griūčių neįvyko. Kiekvieno rajono centre buvo po gelžbetonio gamyklą, jos išnyko. Gerokai aptirpo statybos bendrovės, transporto įmonės. Dzūkijos pakraščiuose daugiau vyravo žemės ūkis, žmonės pragyveno iš miško gėrybių, medienos ruošos, statybos, maisto pramonės. Nors ir patyrę didelių nuostolių, pakeitę pavadinimus, bet dauguma savo veiklą tęsia. Neteisinga būtų sakyti, kad Dzūkijoje visai nebuvo ką griauti. Buvo, tik dauguma atsilaikė. Dėl didelių pastangų išliko pūkų ir plunksnų fabrikas Varėnoje „Merkys“. Patyręs nuostolių, sumažėjęs 3-4 kartus, persitvarkęs „Merkys“ dabar gamina namams reikalingą tekstilę. Gyvena be skolų, darbo duoda 120 varėniškių. „Susispaudėme ir laikėmės“, – į klausimą, kaip pavyko išlikti, atsakė ilgametis jos vadovas Vytas Poška. Anot V. Poškos, „Merkys“ buvo pirmoji įmonė Lietuvoje, kurią eksperimento tvarka nutarta privatizuoti. „Neleidome ateiti tokiems, kurie įmones nupirkdavo, įkeisdavo bankams, gaudavo kreditą, o paskui numarindavo“, – pripažino V. Poška.
Pasak Lazdijų r. savivaldybės mero Vlado Mikelionio, Lazdijai nebuvo ir nėra pramonės rajonas. Lazdijuose iš didesnių įmonių yra kepykla su 80 darbininkų, transporto įmonė, autobusų parkas. Rajone veikia medžio apdirbimo, kelios nedidelės statybos įmonės, nedidelės logistikos bendrovės. Lazdijuose pagal verslo liudijimus dirba 427 lazdijiečiai. Vidutinė verslo liudijimo kaina 120 litų. Anot vicemero, sumažinus verslo liudijimo kainą, padvigubėjo juos įsigyjančių. Alytaus krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Antano Andrulionio teigimu, Po Alytaus pramonės griūties atsiradusi erdvė vargu ar kada nors bus užimta. Jo nuomone, naujų įmonių kūrimąsi reikia skatinti, teikti verslo naujokams lengvatas, o norint, kad žmonės neišvažiuotų ir norėtų dirbti, mokėti jiems gerus atlyginimus.
Kitą nuomonę apie gerų atlyginimų mokėjimo perspektyvas yra susidaręs UAB „Merkys“ vadovas V. Poška. Jo manymu, tokių atlyginimų, kokius savo specialistams moka Europos pramonės įmonės, Lietuvos pramonininkai mokėti negali ir vargu ar galės. „Artimiausiu metu laukia nauja krizė. Ir vėl niekas apie ją nekalba. Profesionalai baigia išvažinėti, jau dabar gero darbininko rasti neįmanoma. Įmones teks uždaryti arba įsileisti darbininkus iš kitur“, – prognozavo V. Poška. „Dzūkijoje nebuvo kaminų, nebuvo nė ką griauti“. RESPUBLIKA
TRANSPORTAS
Nuo pirmadienio Baltarusijos pasienyje prie Medininkų posto transporto priemonių, laukiančių kirsti valstybės sieną, eilių formavimas, registravimas ir reguliavimas patikimas privačiai bendrovei. Numatoma, kad lengvųjų ir krovininių automobilių eilė bus formuojama kelyje Vilnius-Minskas nuo Medininkų stacionaraus posto Vilniaus link. Eilės pabaigoje veiks mobilusis postas – stovės specialus automobilis, kurį vairuotojai atpažins iš saugos bendrovės logotipų. Poste dirbantys specialistai pasitiks visas valstybės sieną kirsti atvykstančias transporto priemones, kompiuteriu jas registruos ir vairuotojams išduos eilės registravimo patvirtinimus – spausdintus čekius su eilės numeriu.
Pasienio kontrolės punktų direkcijos (PKPD) vadovo Arnoldo Tvaronavičiaus teigimu, samdyti saugos bendrovę reguliuoti transporto priemonių eiles pasienyje privertė artėjančios šventės. „Beveik kasmet prieš Kalėdas prie šio didžiausio Baltarusijos pasienyje posto nutįsta ilgiausios automobilių eilės. Šis procesas dažnai prasideda jau nuo lapkričio vidurio, todėl siekėme, kad prasidedant vežimo pikui pasienyje būrų laikomasi tvarkos“, – sakė jis. Analogiška tvarka jau porą metų gyvuoja Rusijos pasienyje ir, pasak A. Tvaronavičiaus, ten situacija pasikeitė iš esmės. „Tvarką pasienyje užtikrins saugos tarnyba“. LIETUVOS ŽINIOS
VERSLAS
Verslininkai mielai sugrįžtų į tuos laikus, kai susitarimai dėl valstybinio turto „prichvatizavimo“ vykdavo už uždarų durų. Toks įspūdis gali susidaryti matant žiniasklaidoje pradėtą plačią viešųjų ryšių kampaniją, nukreiptą prieš Lietuvos miškininkus, neįtinkančius verslininkams, kurie medieną pageidautų pirkti lengvatinėmis sąlygomis. Lietuvos miškininkų sąjungos prezidento Edmundo Bartkevičiaus teigimu, stambieji medienos perdirbėjai įvairiais būdais bando siekti sau naudos. Šioje srityje nuolat pasižymi „Vakarų medienos grupė“, (VMG), pastaruoju metu smarkiai išplėtusi veiklą Baltarusijoje. Į šalį kaimynę VMG patraukė po to, kai nepavyko išsireikalauti privilegijų Alytuje planuotam statyti fabrikui: ne mažiau nei 500 tūkst. kubinių metrų per metus pigesnės nei kitiems pirkėjams medienos iš valstybinių miškų, ES paramos garantijų, mažesnių nei kitiems rinkos dalyviams mokesčių.
Pasak E. Bartkevičiaus, jeigu tenkinant nežabotus pirkėjų poreikius miškininkams tektų kirsti vis daugiau miško, valstybei būtų padaryta labai didelė žala, o po 100 metų Lietuvoje visai nebeliktų miškų. Bet kol kas, jo teigimu, tai negresia: JAV Jeilio universiteto mokslininkai paskelbė išvadą, kad Lietuvos miškai yra geriausiai išsaugoti viso pasaulio mastu. Pastarąjį dešimtmetį krašto miškingumas padidėjo nuo 30,9 iki 33,2 proc. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, 500 tūkst. kubinių metrų medienos per metus, kuri neskaidriomis sąlygomis neatiteko VMG, pakako aprūpinti pigesne šiluma tokius miestus kaip Mažeikiai, Tauragė, Utena, Šilutė, Raseiniai ir Varėna. „Skaidri prekyba mediena sulaukė atakos“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ