Ūkio naujienų apžvalga

FINANSAI

Naujoji Vyriausybė dar turi laiko ir galimybių prašyti eurą Lietuvoje įvesti jau nuo kitų metų, tačiau Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius šiomis dienomis vėl pakartojo, kad realiausia bendrosios Europos valiutos įvedimo Lietuvoje data – 2015-ieji. Kita vertus, premjeras neneigė, kad dabar laukiama galutinių praėjusių metų ekonominių ir finansinių rezultatų, kurie formaliai gali parodyti, jog Lietuva gali tikėtis euro ir anksčiau – jau nuo 2014-ųjų. „Sausio pabaigoje ir vasario pradžioje matysime visus rezultatus ir tada galėsime juos įvertinti“, – sakė ministras pirmininkas. Pasak A. Butkevičiaus, ES dabar griežčiau vertina šalis, pageidaujančias įsivesti eurą. Esą be pagrindinių kriterijų, kuriuos turi atitikti kandidatė, įvesta ir papildomų. Pagrindiniai vadinamieji Mastrichto kriterijai, kuriuos turi atitikti eurą įsivesti pretenduojant valstybė, yra tokie: biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, valstybės skola – ne daugiau kaip 60 proc. BVP bei turi būti atitinkamas infliacijos lygis.

A. Butkevičius negalėjo pasakyti, ar tikrai Lietuvos Vyriausybė jau vasarį kreipsis į ES institucijas dėl euro įvedimo. Tačiau, pasak premjero, „situacija bus įvertinta ir bet kuriuo atveju bus parengta euro įsivedimo programa“. Valdančiojoje koalicijoje vyrauja skeptiškos nuomonės dėl skubėjimo įsivesti bendrąją Europos valiutą. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Remigijus Žemaitaitis yra pareiškęs: „Geriau ilgiau pabūti baltomis varnomis, negu likti be kelnių, stengiantis neatsilikti nuo estų ir latvių. Žiūrėkime, kas naudingiausia mūsų žmonėms ir valstybei. Ką laimėsime eurą įsidėję į kiaurą kišenę?“ „Euras gali atsirasti kitąmet?“ KAUNO DIENA

RŪPYBA

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja per šiuos metus parengti ir pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriuo tėvams būtų draudžiama palikti be suaugusiųjų priežiūros vaiką iki 7 ar net iki 10 metų. Tačiau tėvų įsitikinimu, dabar apie tokius reglamentavimus kalbėti – tikrai ne laikas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte taip pat numatyta, kad mažesniuosius galėtų prižiūrėti tik 14 metų amžiaus sulaukę jų broliai ar seserys. Nuo 22 iki 6 valandos be priežiūros taip pat siūloma neleisti palikti ir paauglių, jei jiems nėra 14 metų. Už nustatytos tvarkos nesilaikymą tėvams grėstų administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Šiuo metu Lietuvos įstatymai nereglamentuoja, nuo kokio amžiaus vaikas namuose gali likti vienas. Jei įstatymo projektui būtų pritarta, daugeliui tėvų tai sukeltų nemažai problemų. Mat toli gražu ne kiekviena šeima pajėgi samdyti auklę arba skirti pinigų popamokinei veiklai.

Lietuvoje vaikų priežiūros įstaigas turi galimybę lankyti tik apie 10 proc. jaunesnių nei 3 metų vaikų. Vien sostinėje praėjusiais metais valstybiniuose darželiuose trūko apie 1 200 vietų, o už vaiko priežiūrą privačiame darželyje pakloti beveik 1 000 ar net daugiau litų per mėnesį daugeliui – per didelė prabanga. Kai kuriose šalyse galioja įstatymas, neleidžiantis vaiko iki 10 ar 12 metų palikti vieno, tačiau tai šalys, kuriose nebūtina dirbti abiem tėvams arba kuriose yra sukurta vaiko laisvalaikį iki vakaro užtikrinanti ugdymo sistema. Apie šiandienę Lietuvos situaciją to pasakyti tikrai negalima. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėjos Aretos Miškinienės, šiuo metu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra rengiamas. Planuojama projektą parengti per 2013 metus. „Palikot vaikus namie, bus bausmė“. RESPUBLIKA

Šeštadienį Klaipėdos koncertų salėje vyko paskutinis labdaros koncertas ir meno kūrinių aukcionas „Padovanok vaikui šypseną“, organizuotas labdaros ir paramos fondo „G vaikų pasaulis“. Šis fondas, rengdamas koncertus ir įvairias akcijas, renka lėšas likimo nuskriaustiems vaikams. Koncertinio turo metu organizuota ir vėjo malūnėlių akcija, kuria norėta Lietuvos žmonėms parodyti vaikams iškylančias problemas. Ji registruota agentūroje „Factum“ – siekiama gerumo rekordo. Iki šiol Lietuvoje buvo padaryta 400 vėjo malūnėlių. „G vaikų pasaulis“ jau yra užregistravęs daugiau kaip 700 jų, o pridėjus dar apie 200 malūnėlių, išdalintų Klaipėdoje, jų jau bus apie 900. Tad renginio organizatoriai sako, kad Lietuvos uostamiestyje baigtas siekti gerumo rekordas. Vėjo malūnėlius darė Mažeikių mokyklų mokiniai. Jie buvo dalinami atėjusiems į koncertus, be to, vaikai raginti atsinešti ir savo malūnėlius. Tikslas – paskleisti Lietuvoje kuo daugiau gerumo malūnėlių. „Gerumo rekordas pasiektas Klaipėdoje“. VAKARŲ EKSPRESAS

PREKYBA

2013-ųjų pradžioje svarbiausių maisto produktų krepšelis kainuoja panašiai tiek pat kaip ir prieš metus. Išimtis – pabrangę kiaušiniai. Ketvirtadalis vidutinio Lietuvos vartotojo mėnesio pajamų atitenka maisto pardavėjams. Šiuo rodikliu daugelį Europos Sąjungos šalių gyventojų lenkiantys lietuviai jau kelintus metus kaskart apsipirkdami vidutiniškai išleidžia apie 26 litus. Taip teigia prekybos tinklų atstovai. „Norfos“ duomenimis, pirmąją 2011-ųjų sausio savaitę vidutinis pirkėjo krepšelis sudarė 22,79 lito, 2012-ųjų – 23,65 lito. Šių metų sausio pirmosios savaitės rezultatai dar tik skaičiuojami, tačiau 2012 metų lapkritį, dar neįsibėgėjus šventinio pirkimo karštinei, vidutinis krepšelis siekė 23,90 lito. Šie duomenys tradiciškai keitėsi tik švenčių metu, kai buvo perkama keliskart daugiau. Šįmet sausį kai kurių svarbiausių maisto produktų kainos pakilo keliais centais, o kai kurių sumažėjo. Vis dėlto prieš porą metų daugelis šių produktų atsiėjo keliasdešimt centų pigiau.

Pasak „Iki“ tinklo atstovo Valdo Lopetos, dėl tiekėjų padidintų kainų praėjusiais metais 5 proc. pabrango krabų lazdelės, 8 proc. – silkių filė, 10 proc. – šaldytos picos. Dėl pasikeitusių reikalavimų Europos Sąjungoje tiekėjai iki 20 proc. pabrangino kiaušinius. Tiek pat padidėjo jų kainos lentynoje. Dešimties rudų kiaušinių pakuotė šalies parduotuvėse dabar kainuoja apie 4,79 lito, prieš metus – 3,73 lito. „Labiausiai kainos augo prieš Velykas, vėliau truputį krito ir stabilizavosi“, – sakė „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Christianas Wijkstromas. 2012-aisiais keliais procentais brango duonos produktai. Tačiau pigo vaisiai ir daržovės, ypač lietuviško derliaus. „Lygindami 2011 ir 2012 metus pastebėjome, kad vidutinio pirkėjų krepšelio vertė išaugo apie 2 proc. Panašią tendenciją prognozuojame ir šiais metais“, – sakė „Rimi“ vadovas. „1913-aisiais mažai kas keisis“. LIETUVOS RYTAS

PASLAUGOS

Uostamiesčio ambicijos jau iki kitų metų Kalėdų visoje Klaipėdoje įprastuosius šiukšlių konteinerius pakeisti požeminiais ar pusiau požeminiais, atrodo, buvo per didelės. 2013 metais šios miestiečių itin palankiai vertinamos naujovės sulauks vos kelių kvartalų gyventojai. Pirmieji, bandomieji tokio tipo konteineriai Klaipėdoje įrengti 2012- ųjų vasarą, šiuo metu įvairiose miesto vietose yra septynios jų aikštelės. Ne kartą minėta, jog praėjus metus truksiantiems bandymams bus pasirinktas tinkamiausias variantas ir požeminiai konteineriai įprastuosius pakeis iki 2013 metų gruodžio pabaigos. Tačiau parengtame Klaipėdos savivaldybės atliekų tvarkymo 2013- 2020 metų plane numatyta, jog iki to laiko požeminiai senuosius pakeis tik kai kuriose teritorijose, o visi – 150 aikštelių arba 600 konteinerių – iki 2018 metų. Pasak Klaipėdos vicemero Artūro Šulco, „pagrindinė kliūtis – nepatvirtinti atskirų gyvenamųjų Klaipėdos kvartalų detalieji planai“. „Požeminiai konteineriai – vėliau nei manyta“. VAKARŲ EKSPRESAS

ŽEMĖ

Rekordinis grūdų derlius nepateisino vartotojų lūkesčių, nepigo duona, pabrango mėsa, daržovių kainos labiau džiugina pardavėjus nei pirkėjus. Mitybos specialistai pataria maitintis sveikai, valgyti daugiau daržovių, tačiau jų augintojai nerimauja dėl vis mažėjančio jų vartojimo ir net traukiasi iš verslo. Prekyba bulvėmis vidaus rinkoje vangi, augintojus gelbsti tik eksportas. Iš saugyklų bulvės vežamos į Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Belgiją, Olandiją, jas noriai perka Suomija ir kitos šalys. Augintojai neslepia, kad iškeliauja pačios gražiausios bulvės bei morkos, o prastesnės ir pigesnės paliekamos vidaus rinkai. Pasak Daržovių augintojų asociacijos vadovės Zofijos Cironkienės, daržovių šiemet tikrai nepristigsime.

Kėdainių rajone, Vilainiuose bulves auginantis Rimantas Žebarauskas šiemet mažins auginamų bulvių plotus, o visą derlių iš 63 hektarų išveš į Angliją ir Suomiją, Lietuvos prekybos centrams neparduos nieko. 55-60 centų už eksportuojamų bulvių kilogramą yra nebloga kaina. Panevėžio rajone bulvių verslu užsiimantis Saulius Račkauskas taip pat negalvoja apie plėtrą. Pardavinėjant vietos rinkoje už bulves galima gauti 30-40 centų už kilogramą. Jei savikaina 40 centų, nebeapsimoka auginti. Daržovių augintojų asociacijos vadovė Z. Cironkienė pastebi, kad daržovių vartojimas vidaus rinkoje mažėja. Įtakos gali turėti emigracija ir gyventojų sugrįžimas prie žemės, noras patiems užsiauginti daržovių šeimos poreikiams. Ko galime tikėtis šiais metais, pasakoja ūkininkai ir ekspertai. „Dėl rekordinio derliaus maistas tik brango“. RESPUBLIKA

Savaitgalį naujamečio potvynio užlietame pamaryje situacija gerėjo. Vietos gyventojų nuotaiką taisė ne tik pamažu slūgstantis vanduo, bet ir naujosios valdžios pažadai kuo greičiau spręsti estakados per užliejamą kelią į Rusnę problemą. Vakar pavakare vanduo dar buvo užliejęs apie 450 metrų krašto kelio Šilutė-Rusnė ruožą – nuo 6,29 iki 6,74 kilometro. Visą dieną jo gylis siekė apie 63 centimetrus. Pasak Šilutės rajono savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjo Romualdo Renčeliausko, „potvynio viršūnė jau pereita“. „Labai gerai, kad yra laisvos žiotys į Kuršių marias. Aukščiau upėse dar yra susiformavusios ledo lytys, tačiau jei jos atplauks, turėtų labai laisvai pasiekti marias“, – sakė R. Renčeliauskas.

Šeštadienį potvynio zonoje Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybėse lankėsi vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, viceministras Žimantas Pacevičius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Vainius Butinas. Situacijos aptarime kalbėta apie estakados, kuri leistų užliejamą kelią į Rusnę įveikti be jokių trukdžių, statybą. Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusį penktadienį sakė, kad jo vadovaujama Vyriausybė žada sugrįžti prie estakados kelyje Šilutė-Rusnė statybos klausimo, nes kasmet potvynis vietos gyventojams sukelia daug problemų. Tačiau nors projektuotojams sumokėta ketvirtis milijono litų, estakados projektas iki šiol nebaigtas ir dulka Šilutės rajono savivaldybės stalčiuose. Neatmetama, kad jį teks išmesti į šiukšlių dėžę, nes neaišku, ar juo bus galima pasinaudoti. Kiek kainuos parengti naują estakados projektą ir ją pastatyti, nežinia. Iki šiol teigta, kad tam gali reikėti apie 20 mln. litų. „Potvynis atplukdė ir valdžios pažadus“. RESPUBLIKA

Pagal ELTĄ