EKONOMIKA
Balandžio-rugpjūčio mėnesiais daugiau kaip milijonas senatvei kaupiančių dirbančiųjų turės pasirinkti vieną iš trijų kelių: likti su minimalia bazine įmoka, pareikšti norą mokėti papildomai iš asmeninių lėšų bei gauti valstybės paskatinamąją įmoką arba sustabdyti savo dalyvavimą kaupimo sistemoje. Sustabdžius dalyvavimą pensijų kaupime, sukaupta suma liks asmens pensijų fondo sąskaitoje, kol asmuo sulauks senatvės pensijos. Jei žmogus nesulauks senatvės pensijos, fonde sukauptas lėšas paveldės jo artimieji. Pagal naująją tvarką šiemet mažinami ir įstatymais reguliuojami, tačiau nemažai daliai visuomenės per dideli atrodę atskaitymų dydžiai, kuriuos pensijų kaupimo fondai ėmė už teikiamas lėšų valdymo paslaugas. Kaip „Respublikai“ teigė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys, naujoji pensijų kaupimo tvarka – sveikintina, tačiau ne be ydų. RESPUBLIKA
„Visa ta sistema yra prapultis žmogui, tačiau jau daug metų vykdoma labai stipri reklamos kampanija, tad žmonės niekaip to negali suvokti. Į naująją tvarką mums pavyko įtraukti bent jau tai, kad žmogus turi teisę nutraukti sutartį su privačiu kaupiamuoju fondu, nes iki šiol galiojo Romos vergovės metodai: vieną kartą pasidavei rinkodaros prievartai, sudarei sutartį, ir jau visam gyvenimui“,- komentuoja Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys. – „Nekalbama, kad privatūs kaupiamieji fondai naudingi tik tiems, kurie uždirba 10-12 tūkst. litų per mėnesį, o tai reiškia, kad tie, kurie uždirba mažiau, finansuoja turtingesnius. Apskritai nesuprantama, kaip valstybė galėjo atiduoti 5 mlrd. litų į privačias rankas…“ RESPUBLIKA
Pirmasis premjero A.Butkevičiaus užsienio vizitas į Rygą paskleidė miglos, ar mūsų šalis, atsižvelgdama į referendumą, iš tiesų atsisakys naujos atominės elektrinės statybos. Pradėjus dirbti šiai Vyriausybei atrodė, kad Lietuva laidoja Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą. Juk būtent socialdemokratai buvo vieni referendumo sukėjų, jie atvirai agitavo žmones balsuoti prieš naujos elektrinės statybą. Nors referendumas buvo patariamasis, kairieji ne kartą prisiekinėjo, kad žmonių valia jiems šventas dalykas. Tačiau Latvijos vyriausybės vadovui V.Dombrovskiui mūsų premjeras to pasakyti neišdrįso. Rygoje A.Butkevičius tik aiškino, kad dėl VAE reikia vengti greitų ir nepasvertų sprendimų. Tarsi spalio mėnesį nebuvo referendumo, per kurį buvo pasakyta „ne“. LIETUVOS RYTAS
Kol vyko Seimo rinkimų kampanija, socialdemokratai pasimėgaudami triuškino konservatorių kone kaip didžiausią savo laimėjimą reklamuojamą VAE projektą. Bet perėmus valdžios vairą į savo rankas padėtis pasikeitė. Kodėl? Ko gero, A.Butkevičius patiria atvirai VAE projektą rėmusios ir teberemiančios prezidentės D.Grybauskaitės spaudimą. Nėra lengva ir pasaulinio verslo milžinei „Hitachi“ pasakyti, kad po derybų, projekto parengiamųjų darbų japonams teks dingti iš Lietuvos visiems laikams. LIETUVOS RYTAS
Su primestais daugiabučių administratoriais bergždžiai kovoję gyventojai nuo šių metų gali daug lengviau nusimesti nepageidaujamą jungą.Kauniečiai patys spręs, kam ir kiek mokėti. Administratoriai priversti kilti į kovą dėl daugiabučių. Nuo šių metų administratorius skirs ne savivaldybės, o pasirinks patys žmonės. Permainos reiškia tai, kad iš daugiabučių administravimo gyvenančios bendrovės nuo šiol sieks ne savivaldybės ar jos tarnautojų, o kiekvieno konkretaus namo gyventojų palankumo. KAUNO DIENA
ENERGETIKA
Premjero A.Butkevičiaus duomenimis, esą apie 26 mln. litų galėjo būti išleisti tik užsieniečių teikiamoms teisinėms paslaugoms, kurių prireikė IAE „vidaus debatams“. „Respublikos“ žiniomis, pas Vyriausybės vadovą A.Butkevičių iškviestas Ž.Jurkšus buvo klausiamas, kodėl sustojo IAE uždarymo finansavimas, kodėl dėl nesėkmingų derybų su „Nukem“ nebuvo kreiptasi į EK, kodėl šis klausimas jau sustojęs apie trejus metus. Jėgainės vadovas Ž.Jurkšus premjerui atsakė, kad Arvydo Sekmoko vadovaujamos Energetikos ministerijos politinis sprendimas buvęs trumpas: „Nesikišti! Susitarti gražiuoju“. Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus atstovė Daiva Rimašauskaitė vakar „Respublikai“ patvirtino, kad sausio 4-ąją ministerijos vadovas lankėsi IAE. Lietuva iki šių metų kovo 31 dienos privalės rasti sprendimą, kaip ir kur iš IAE antrojo reaktoriaus bus iškrautas panaudotas branduolinis kuras. Jeigu nebus nei aiškių atsakymų, nei konkrečių veiksmų plano, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ketina visiškai sustabdyti šių darbų finansavimą. RESPUBLIKA
„Matome, kaip energija iš atsinaujinančių šaltinių sunkiai Lietuvoje skinasi kelią. Net biokuro gamintojai iki šiol neturi didelio valdžios palaikymo. Ir staiga pati brangiausia energija, kuri Lietuvoje net nėra perspektyvi, staiga gavo tokį milžinišką valdžios palaikymą. Man natūraliai kyla mintis, kad tai sąmoningai padaryta. Juk įtartinai atrodo: buvusioji valdžia ateityje matė tik atominę energetiką, tačiau sukūrė tokias sąlygas saulės energetikai. Kodėl mes visi turime už elektrą mokėti brangiau tik todėl, kad kas nors pasistatė vėjo jėgaines?“ – sako Jurgis Vilemas, akademikas, energetikos ekspertas. Tačiau saulės energijos tiekėjai vakar Vyriausybei ir Seimui jau pradėjo daryti spaudimą: surengė specialią konferenciją ir per ją pareiškė, esą priėmus pataisas valstybė būtų užversta maždaug 0,5 mlrd. litų vertės ieškiniais. RESPUBLIKA
FINANSAI
Likviduojamas bankas „Snoras“ nusprendė pasibylinėti dėl „AirBaltic“. Banko atstovų tvirtinimu, taip siekiama apsaugoti kreditorių interesus. Praėjusių metų pabaigoje „Snoras“ kreipėsi Latvijos į teismą ir pateikė net tris ieškinius, iš kurių kol kas nagrinėjami tik du. Bankas reikalauja, kad būtų panaikintas 2011 metų spalio 3 dienos susitarimas, pagal kurį Latvijos valstybė perėmė Latvijos skrydžių bendrovės „AirBaltic“ kontrolę. Kitas ieškinys susietas su tolesniais latvių veiksmais gelbėjant šią įmonę. „Snoro“ atstovas Tomas Vaišvila patvirtino, kad toks ieškinys teismui pateiktas siekiant restruktūrizuoti oro bendrovę. „Snoras“, kaip vienas didesnių kreditorių, siekia įmonės restruktūrizavimo, kad bendrovė dirbtų, nes tai geriausiai atitiktų banko kreditorių interesus“, – sakė T.Vaišvila. Tai bus netrumpas procesas, nes jis priklausys ir nuo pačios „AirBaltic“, ir nuo Latvijos valstybės institucijų. LIETUVOS RYTAS
PASLAUGOS
Naujoji Vyriausybė užsibrėžė įgyvendinti konstitucinį nemokamos medicinos pagalbos principą. Bus peržiūrėtos pastarųjų metų sveikatos sistemos reformos, nutolinusios pagalbą nuo pacientų, ypač rajonuose. O privačioms gydymo įstaigoms sveikatos draudimo lėšomis ketinama mokėti tik už tokias paslaugas, kurių nepajėgs suteikti viešosios įstaigos. V.P.Andriukaitis akcentavo, kad įgyvendinant Vyriausybės programą pirmiausia turi būti įsteigta Lietuvos nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų sistema. Jo manymu, inventorizavus resursus, sudarius bendrą sisteminį vaizdą, paaiškėtų, kad kiekviena valstybinė gydymo įstaiga Nacionalinėje sveikatos priežiūros įstaigų sistemoje gali rasti sau vietą. RESPUBLIKA
Pasak LGVS vadovo Stasio Gendvilio, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai žada, kad sudarant sutartis su ligonių kasomis dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų, pirmenybė bus teikiama nacionalinei sveikatos priežiūros įstaigų sistemai priklausančioms įstaigoms, kurių steigėjai yra valstybė arba savivaldybės. LSA viceprezidentas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė „Respublikai“ sakė, kad privatininkai, užsimoję teikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, siekia tai daryti kuo mažesnėmis sąnaudomis, o lėšų iš ligonių kasų už prisirašiusius pacientus gauti kuo daugiau. „Jie siekia nusigriebti „grietinę“, o „išrūgas“ palikti mums“, – teigė B.Ropė, remdamasis ilgamete mero patirtimi. RESPUBLIKA
„Neįmanoma tuo patikėti“, – privačios gydymo įstaigos dar negali suvokti, kad jau pavasarį negalės sudarinėti sutarčių su ligonių kasomis ir už paslaugas gauti pinigų. Dvidešimt metų kurtose privačiose gydymo įstaigose – pakasynų nuotaikos. Pasklidę gandai netruko tapti teisės aktų projektais, kurie šių įmonių vadovams kelia galvos skausmą. Bus ar nebus privačių gydymo įstaigų sutartys su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK)? Šiuo metu atsakymą rengia Sveikatos apsaugos ministerija. Sutartys su TLK joms, kaip ir visoms kitoms gydymo įstaigoms, atrakina Privalomojo sveikatos draudimo fondo seifą, iš kurio sumokama už pacientams suteiktas paslaugas. Tačiau Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas gali sujaukti jau nusistovėjusią tvarką. Vakar sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis jį įregistravo Seime. „Netikiu, kad taip gali būti. Tai sveiku protu nesuvokiama. Viliuosi, kad tai tik kalbos ir sutartys toliau bus sudaromos“, – „Medea“ klinikų tinklo vadovas Vytautas Dambrava negalėjo patikėti tuo, ką sumanė valdžia. „Valstybė siekė, kad visi šeimos gydytojai dirbtų privačiai, o dabar kalbama priešingai? Manau, kad tai nesusipratimas“, – sakė V.Dambrava. LIETUVOS RYTAS
Ligoninių medikai teigia, jog būtent pirmojoje asmens sveikatos priežiūros grandyje pasigendama didesnio sergančiųjų aptarnavimo. „Aplinkinių rajonų medikai jau net nebederina pacientų guldymo į ligoninę. Sodina į greitąsias ir veža į ligoninę“, – sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Algirdas Liutkus. „Rajonuose belikę tik po vieną pediatrą, o kai kur – nė vieno. Todėl sergančius vaikus mums veža iš visos Žemaitijos. Tenka priimti iki 40 vaikų per dieną – kiekvieną reikia apžiūrėti, tėvus ir kitus artimuosius nuraminti. Priimamajame budi trys gydytojai, pirmiausia priimami karščiuojantys, sunkesnės būklės pacientai, o kitiems kartais tenka ir palaukti“, – sakė Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė. Anot jos, labiausiai liūdina tai, jog žmonės nevertina sunkaus medikų darbo. Medikės teigimu, darbas ligoninių priimamuosiuose yra kupinas streso bei įtampos ir kiekviena diena yra ekstrinė. Ligoninių medikams tenka atlaikyti ir apsvaigusių bei asocialių pacientų atakas.VAKARŲ EKSPRESAS
Pagal ELTĄ