EKONOMIKA
Rusijai apribojus vokiškų pieno gaminių importą, lietuviai neketina išnaudoti palankios situacijos ir padidinti į šalį kaimynę vežamos produkcijos kiekio. Pieno perdirbėjai teigia, kad pieno gaminių trūkumas Rusijoje dar nėra jaučiamas, tačiau situacija gali keistis pieno embargui užsitęsus iki balandžio. Tokiu atveju lietuvių verslininkams tektų stoti į konkurencinę kovą Rusijos pieno gaminių rinkoje. Vokietija šiuo metu yra viena iš Rusijos pieno produktų rinkos lyderių. Kas užims jų vietą, kai dėl importo apribojimų parduotuvėse ims trūkti vokiškų pieno gaminių? „Rusijos rinka yra didelė ir niekada tuščia nebūna. Tačiau nėra viskas taip paprasta, kad kažkam uždraudžia ir kažkas tą nišą užima. Nėra taip, kad sugalvojau – vežu daugiau, sugalvojau – vežu mažiau“,- Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas nedrįso spėti, ar Rusijos pieno krizė duos naudos Lietuvos pieno perdirbėjams. RESPUBLIKA
Lietuvos komercijos atašė Rusijoje Remigijus Kabečius prisipažino nieko nežinantis apie šalies, kurioje dirba, draudimus Vokietijos pieno perdirbėjams. O tuo labiau apie padidėjusį ar sumažėjusį Lietuvos pieno produktų importą į Rusiją. „Kaip čia kas padidėjo – neturiu ką pasakyti, nes aš nežinau tų veterinarinių dalykų ir draudimų“, – pasiteisino R.Kabečius. Ne ką daugiau galėjo pasakyti ir Lietuvos žemės ūkio atašė Rusijoje Inara Zarienė. – „Respublika“ domėjosi, ką padarė Lietuvos ambasada Rusijoje, kad lietuvių verslininkai išnaudotų situaciją šalies kaimynės pieno produktų rinkoje. Ar bent informavo verslininkus apie palankią situaciją? RESPUBLIKA
Buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, ekonomikos augimą vis labiau jaus ir gyventojai, nors tokių pinigų fontanų, kokie buvo anksčiau, nebus. I.Šimonytės nuomone, valdantieji vargu ar siūlys įvesti progresinius mokesčius, apie kuriuos dažnai kalba. Anot jos, tiesiog nėra tokios tarifų kombinacijos, kuri leistų Lietuvai greitai pereiti prie diferencijuoto apmokestinimo be nuostolio kam nors. „Arba biudžetas netektų arti milijardo litų, arba tektų didinti pajamų mokestį nuo gana žemo pajamų laiptelio, arba didinti kokį pridėtinės vertės mokestį, o tai labiau paliestų būtent mažesnes pajamas turinčius gyventojus“,- interviu LŽ pažymėjo finansų ekspertė I.Šimonytė. LIETUVOS ŽINIOS
Kodėl už tai, kad kažkokie žiopli ar nesąžiningi veikėjai nevykusiai naudojasi ES parama, turi atsakyti visi gyventojai. (…) Patikimiausias saugiklis yra asmeninė atsakomybė. Nustatoma asmens parašu. Ir nereikia naiviai vaizduoti, kad teisėsauga tokių parašėlių neranda. Nereikia vaizduoti, kad parašų jau nebūna, nes valdininkija taip išgąsdinta atsakomybės, jog vietoj parašų dėlioja kryžiukus, gėlytes. Ir jei drįsta pasirašyti, tai tik už kyšį. Briuselio auditoriai nustato, kiek milijonų panaudojame netinkamai. Tai kodėl mes, priversti už tai užsimokėti, negalime nustatyti tų raizgalynėje įsiveisusių per godžių muselių? Ar kas nors dar tiki aimanomis, pasakomis, kad tokie veikėjai gyvena Marse, todėl nenustatomi? RESPUBLIKA
Šeštus metus vykstanti premjero rezidencijos rekonstrukcija, mokesčių mokėtojams kišenes jau ištuštinusi daugiau nei 4 mln. litų, dar nesibaigė. Jai užbaigti trūksta daugiau nei pusės milijono litų. Nors rezidencija dar rekonstruojama, jos išlaikymas jau tuština valstybės biudžetą. Šeštus metus vykstanti premjero rezidencijos rekonstrukcija, mokesčių mokėtojams kišenes jau ištuštinusi daugiau nei 4 mln. litų, dar nesibaigė. Jai užbaigti trūksta daugiau nei pusės milijono litų. Nors rezidencija dar rekonstruojama, jos išlaikymas jau tuština valstybės biudžetą. Rezidencijoje įrengti du tualetai vyrams ir moterims, didelė virtuvė ir reprezentacinė salė. Būtent pastaroji yra išskirtinis namo akcentas, būtinas ministro pirmininko rezidencijoje, esą dėl premjero namuose galimai vyksiančių priėmimų. VAKARO ŽINIOS
ENERGETIKA
„Galutiniai ekonominiai skaičiavimai bus pateikti iki gegužės vidurio, tačiau dabar aiškiai žinau, kad nerizikuočiau su tokių ilgalaikių statybų pradžia, jeigu jos nebus naudingos Lietuvai. (…) 2015 metais Lietuva elektros tinklais jau turės būti sujungta su Švedija ir Lenkija, tuomet būsime ne tik bendroje Europos energetikos sistemoje, bet ir elektros biržoje. Ką reikėtų daryti su branduoline elektros energija, jeigu ji kainuotų gerokai brangiau nei rinkoje? Tos elektros negalėtum nei kur nors pasidėti, nei išjungti branduolinio reaktoriaus,“- sakė premjeras Algirdas Butkevičius, paklaustas, koks bus Visagino atominės elektrinės projekto likimas? RESPUBLIKA
FINANSAI
Valdiškos įstaigos pernai įstengė taupyti tik devynis mėnesius. Įtarimai, kad metų pabaigoje jos vėl plačiai atvers pinigines, pasitvirtino su kaupu. Analizuodamas, kaip per pirmus tris praėjusių metų ketvirčius buvo naudojamos biudžeto lėšos, Seimo Audito komitetas spėjo, kad 2012-ųjų pabaigoje valdiškų įstaigų taupumas gali išgaruoti. Taip ir atsitiko. Antai Seimo kanceliarija per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius reprezentacijai išleido per 600 tūkst., o per pirmus devynis mėnesius – 496 tūkst. litų. 2012 metų pabaigoje reprezentacijai pinigų taip pat negailėjo Užsienio reikalų ministerija. Per pirmus tris ketvirčius ji išleido 2,4 mln., o iš viso – 4,3 mln. litų. Platūs buvo ir Krašto apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų mostai: per devynis mėnesius – milijonas, per dar tris – vėl kone milijonas. „Tvarkietės“ Jolitos Vaickienės vadovaujamo Seimo Audito komiteto duomenimis, iš viso pernai valdiškos įstaigos reprezentacijai išleido 13,5 mln. litų. Beveik pusę šios sumos – per paskutinį ketvirtį. Dar įspūdingiau atrodo išlaidos premijoms. Išlaidų reprezentacijai, kvalifikacijai kelti ir ekspertams pagrįstumas bei būtinumas parlamentarams kelia daugiausia abejonių. LIETUVOS RYTAS
PASLAUGOS
Įvedus centralizuotą greitosios medicinos pagalbos iškvietimą per Šiaulių greitosios medicinos pagalbos dispečerinę, ligoniai skundžiasi ilgiau laukiantys pagalbos, medikai vargsta kaimuose ieškodami paciento. Ministerijos revoliucija reikalauja aukų? „Anksčiau į iškvietimą išvažiuodavome per dvi minutes, dabar, kol informacija „suvaikšto“ nuo Šiaulių dispečerinės iki rajonų, kartais prireikia ir dvidešimties minučių. Gerai, jeigu ligonis gali palaukti, o jeigu ekstra atvejis? Mygtukus spaudome, o ligoniui negalime skubiai pagelbėti“, – aiškino medikas. Jis tikino, kad kompiuterinė sistema stringa. „Protestavome prieš tokią centralizuotą sistemą, bet Sveikatos apsaugos ministerija nenorėjo išgirsti praktikų patarimo. Nuleido naujovę, ir mes esame tik jos vykdytojai, o tiksliau – įkaitai. Ne iškvietimų sistemą reikėjo keisti, o nupirkti naujų greitosios pagalbos automobilių, kurie visai baigia subyrėti, ir skirti daugiau pinigų medikų brigadoms išlaikyti“, – priekaištavo medikas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kito rajono greitosios pagalbos stoties vadovas negalėjo atsistebėti, kad gauna iškvietimą per Šiaulių greitąją be paciento pavardės, tik su adresu. „Ką kaime reiškia adresas? Nieko. Vieni kitus kaimynai pažįsta tik pavardėmis. Greitoji pagalba klaidžioja po kaimus, kol randa adresą, o ligonis tuo metu nesulaukia pagalbos“, – sakė medikas. Dar vieno rajono greitosios pagalbos tarnybos vadovas tikino, kad iškvietimų laikas pailgėjo vidutiniškai 5 – 7 minutėmis, o kai kuriais atvejais ir iki 20 minučių. „Ministerijai labai reikėjo greitosios pagalbos revoliucijos. Revoliucija vyksta ir puikiai matome, kad ji reikalauja savo aukų“, – apgailestavo medikas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
RŪPYBA
Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus audito išvadas dėl Kauno klinikose gydomos mažametės mergaitės sveikatos sutrikdymo, atsakomybė gula ant Ventos ir Šiaulių medikų bei globos namų darbuotojų pečių. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė problemą siūlys šalinti ne tik kaltų paieškomis ir baudomis, bet iš pagrindų. Žadama teikti teisės aktus, kurie skatins vaikus auginti šeimose. Jos duomenimis, vaikų globos namuose šiuo metu gyvena apie 4 tūkst. vaikų, o personalą sudaro maždaug apie 3,5 tūkstančio darbuotojų. „Jeigu mes vertiname tai, kad yra ir neįgalūs vaikučiai, jiems socialinių darbuotojų reikėtų, ko gero, daugiau. Bet, be abejo, dar kartą noriu pakartoti, idealiausias variantas – kad vaikučiai augtų šeimose ir šeimynose“, – sakė A.Pabedinskienė. VAKARO ŽINIOS
Eltos redaktorė Laima Kašėtaitė
Pagal ELTĄ