Kalbiname LR URM Užsienio lietuvių departamento direktorę Gintę Bernadetą DAMUŠIS.
Rugsėjo 25 dieną Punsko ir Seinų krašte lankėsi LR URM Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Bernadeta Damušis, Užsienio lietuvių departamento Ryšių su bendruomenėmis ir informavimo skyriaus vedėjas Liudvikas Milašius, departamento vyr. specialistė Violeta Raulynaitė. Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos svetainėje jie susitiko su Lenkijos lietuvių organizacijų ir įstaigų atstovais. Susitikime dalyvavo ir LR konsulato Seinuose vedėja Vida Bagdonavičienė.
sb, punskas.pl
Poniai Gražnai. Širdingai dėkoju už išsamų ir kulturingą pasisakymą. Aš daug kartų šioje svetainėje prašiau , kad taip diskutuotum., pagarbiai, be užgauliojimų išsakytum savo mintis. Vėliau su tokiu žmogumi malonu susitikti ir pakalbėti. Kas liečia mano pasisakymo 6 pkt. aš geriai žinau,ką parašiau, nes ne tik Punskas, Konsulas bet ir Suvalkų lietuviaims teko „paragauti“ tokio valdymo. Apie tai kalbėjau vienoje
Balstogės radijos lietuviškoje laidoje.Kviečiu apsilankyti “VIENYBĖ“ klube tuomet detaliai viską išdėstysiu. Ponia pelėdai. Turite tiesą, bet ar galime ignoruoti tautos išrinktuosius ar jų atstovus? Norim ar ne, turim juos gerbti nes jie atstovauja nepriklausomą Lietuvą. Kiek girdėjau, bet gal klystu, ‘UŽEIGA’ buvo statoma už unijos pinigus.
Juozui iš Suvalkų: taigi būtent,liūdna yra tai, kad ‘pirčių’ kompanijos politika šiuo metu sutampa su Lietuvos urm politika. Bet nėra ko stebėtis, jei santykiams su Lenkija ir Lenkijos lietuviais vadovauja KGB rezervistas Antanas V. Aišku, galima vaizduoti, kad nesuprantame, kas čia negerai, arba net nevaizduoti, bet taip galvoti: svarbu, kad pinigėliai iš Lietuvos plaukia į Punską. Visuomenininkai sakė, kad nereikia „Užeigų’ statyti už Lietuvos valstybės pinigus, nes smuklės ir panašios vietelės tai biznio reikalai, niekaip su lietuvybe nesusiję, bet mūsų ‘pirčių’ kompanija padarė kaip padarė, na, ir dabar reikia uždaryti smukllę, o gal už simbolinį zlotą perduoti kokiam nors mikliam biznieriui.
Dabar melšime pinigus Punsko ‘lietuviškom’
mokyklom, vaizduodami, jog nežinome, kad dalis, ir visai nemaža, tų pinigų, skirta Punsko pradinės ir gimnazijos lenkiškoms klasėms išlaikyti. Patogu ‘nežinoti’ Lietuvos urm, patogu ir ‘pirčių’ kompanijai
Juozai aš kaip ir tu senesnės datos. Sutinku su tavo komentaro pirma dalimi. Nuo Milašaus laikų Suvalkuose matosi didelis lietuvių pagyvejimas. Daug parašyta knygų, eilėraščių, pasakyta paskaitų, sukurta ratelių. O kas gerau gali pamokyti anūkus jeigu ne dzieduliai. Sveikatos jums.
Antra dalis man nepatinka. Ji net užgauna. Sakyti, kad Punske yra „keli žmonės, kure norėtų valdyti valščių ir konsulatą“ negražu. Aš visą gyvenimą gyvenu Punski ir galiu pasakyti, kad dabartinis viršaitis ir V. Krakauskas gerai valdo valščių. Noretų – nenoretų. Jie nori ir gerai valdo. Kas dėl konsulato. Ar atsimeni kaip telefonus Punski vedė. Tada viršaitis daug ungurų, dešrų, samogono į Varšuvą vežojo. Tai ar jis norėjo „valdyti“ partijos komitetą? Ne, jis stengėsi del Punsko. Ar kai Milašus ar šį konsule Bagdonavičiene vakare į pirtį atvažuoja, paplaukioja ir pasivaišina tai jau Punskas konsulatą valdo? Ne. Taip valsčiaus viršininkai stengiasi gero valsčui. Tokias jų darbas. O kap išlaikysi mokytojus, krautuves, kelius tvarkysi ir tt?
Ponui „apie vizitą“. 1. Lenkijos lietuvių vardu gali kalbėti tik LLB atstovas, o ne žmogus nesimenantis bendruomenės veikloje. 2. Kritikuojant kitus negalima žeminti ar tyčiotis iš jų juolab, kad neparašėte savo vardo. 3. Konsulas, Ponas Milašius dažnai aplankydavo Suvalkų lietuvius, patarė, pasiūlė, padėjo. Kas nenorėjo tas su Juom nebendravo. 4.Seinų konsulatas yra Lietuvos atstovybė todėl ir vykdo tos šalies valdžios įsakymus, o ne Lenkijos lietuvių bendrijos pageidavimus. 5. Ponas Milašius ar kiti tautiečiai privačiai valgo,geria ką nori, kur ir su kuo nori. 6. Punske yra keli žmonės kurie norėtų valdyti ne tik valsčių ber ir LR konsulatą.Kas jų neklauso tai apie juos nepagarbiai rašoma.
Šešeri Milašiaus konsulavimo metai Seinuose meškos paslauga Lenkijos lietuviams tikrąja to žodžio prasme. Tačiau iš tikrųjų tai parodo URMo ir tuo pačiu Lietuvos požiūrį į šią bendruomenę – maksimaliai silpninti. Kodėl? Būtent, labai įdomu, kodėl.
Keista, kad žinant Lenkijos lietuvių bendruomenės santykius su tuo buvusiu konsulu, jis toliau formuoja Lietuvos politiką Lenkijos lietuvių atžvilgiu. Damyštė, kurią įsivaizdavau esant Lietuvos patriote, pademonstravo savo nusiteikimą, kurį formuoja būtent Milašius. Gal taip patogu, gal kitaip neįmanoma, neaišku. Atsivežti Milašių į Punską ir Seinus, ir leisti jam groti pirmu smuiku, tai jau akivaizdus antausis Lenkijos lietuviams. Kita vertus, programa susipažįstant su kraštu, Bendruomene, ir strateginių vietų aplenkiamos, tokių kaip „Žiburys“, Punsko Kovo 11-osios licėjus, yra nesuvokiama. Didžiausias dėmesys skiriamas Punsko valdžioms. Dabartiniame kontekste, kai Punsko visuomenė iš esmės pasidalinusi (priežastis vėjo jėgainės ir valsčiaus per pastaruosius pora metų pasikeitusi politika – pvz. mokyklų uždarymas, lietuviškų organizacijų ignoravimas), atvažiuoja svečiai iš Vilniaus ir pademonstruoja, kad jie remia visus Punsko valsčiaus darbus. Įvyksta sustikimai su Punsko valsčiaus valdžia, su Seinų valdžia neįvyksta, nors ten probleminių dalykų irgi gausybė.
Milašių suprantu, jis ne kartą ir ne du sėdėjo su čėrkute rankoje Punsko tarybos pirmininko pirtukėje.
Bet kaip suprasti Damušytę? Ir kodėl ji tą daro? Gal kas žinot?
Ambasadorė Damušytė dirba su tais bendradarbiais ir „patarinėtojais“, su kuriais jei teko dirbti. Tai ne Jos, o Lietuvos valstybės tragedija. Ji Lietuvos patriotė. Lenkijos lietuviams labai reikia Jūsų pagalbos. Ypač dabar, kai Lenkija elgiasi kaip pamotė. Nenuvilkite jų. Atsijokite pelus nuo grūdų.
sprendžiant pagal trečią nuo viršaus nuotrauką (su Punsko valsčiaus ‘pinigine’ Anele priešakyje) , susitikime svarbiausia tema- duokite mums daug pinigėlių…
Kodėl Lietuvos urm delegacija susitiko su Punsko savivaldybe, bet jau su Seinų valščiaus ir miesto savivaldybėmis- nebe? Tai kelia įtarimą, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje nežinoma tikros padėties, nesuvokiama problemų esmės.
Blankus ponios Damušytės atsakymas ir į klausimą dėl Berznyko. Tokia reakcija, o tiksliau jos stoka, tik skatina lietuvius niekinančių ‘paminklų’ statytojus.