Užgesęs degtukas neuždegs laužo

Ateini ir sakai: paimk, nubrėžk, parašyk, nukirpk, nueik, pakabink, atsisėsk ir sėdėk. Kitą dieną ateini ir sakai: paimk, nubrėžk, parašyk, nukirpk, nueik, pakabink, atsisėsk ir sėdėk. Penktą dieną ateini ir sakai: paimk, nubrėžk, parašyk, nukirpk, nueik, pakabink, atsisėsk ir sėdėk. Po metų ateini ir sakai: paimk, nubrėžk, parašyk, nukirpk, nueik, pakabink, atsisėsk ir sėdėk. Po kelerių metų ateini ir sakai: paimk, nubrėžk, parašyk, nukirpk, nueik, pakabink, atsisėsk ir sėdėk.

SAM_2603Nusibodo, degtuk. Pirmą dieną buvo įdomu, pirmą savaitę buvo įdomu, bet jau po pusmečio pabodai. Bet visiem, ne tik man, argi nematai? Juk esi degtukas – mažas, kartais nepastebimas, bet turi didelę jėgą, galinčią užliepsnoti pačius didžiausius laužus. Būtent turi jėgą, tad kodėl jos nenaudoji? Atėjai iš tos pačios dėžutės, kurioje brendo kiti degtukai. Negaliu tavęs lygint su jais, nes jūs visi skirtingi. Niekada nebūsit tokie patys. Jūsų galvutėse paslėpta stiprybė auga nuo kitoniškumo.

Kokia prasmė bandyti tapti panašiu į tą-kitą, jeigu niekada tuo-kitu netapsi? Semkis iš jo patirties, domėkis jo pasiekimais, džiaukis tuo, ką jis daro, mokykis – štai tokiu būdu pasieksi daugiau nei jis, nes tu esi tu, o ne jis. Galbūt tu esi dar pilnesnis nei jis, nes tu turi tai, ko neturi jis. Taip buvo ir bus. Dėl to viskas yra gražu, įdomu ir neapglėbiamai platu.

Degtuk, kodėl nekurstai savo liepsnos? Stovi priešais laužą, kuris laukia tavo jėgos, tavo šilumos, tavo energijos. Argi tapai degtuku, nes neturėjai svajonių ir tik todėl, kad atsirado patogi vieta degtukų dėžutėje? Vienu ir kitu atveju laužas net nepradės rusenti, nes tu neliepsnoji, tu nesupranti savo padėties, savo pasirinkto kelio. Tu degi dėžutėje, o laužo nepajėgi užliepsnoti. Jis tamsėja, pilkėja, griūva, užaugina storą ir nuobodžią odą, po kuria užmiega viltis, kūryba, noras siekti.

Kodėl iš pradžių galvojai, kad laužui liepsi paimti ir mąstyti, brėžti ir planuoti, rašyti ir fantazuoti, kirpti ir klijuoti, kabinti ir rodyti, atsisėsti ir atsistoti, kad eitų ir ieškotų. Bet tik iš pradžių. Laikas keičiasi. Laužas keičia laužą. Ilgus pagaliukus pakeičia trumpi, aukštas pakeičia mažą, o kreivas – tiesų. Vienas užsidegs svetur, o kitas – čia, jeigu tu gerbsi jo norą degti. Gal jis degs taip, kaip dega balana, beržas arba žolė, svarbu, kad tu paskutinį kartą neparodytum, kaip degtukas gali būti sudegęs iki visiško juodumo.

Tad jeigu pasirinkai būti degtuku, turėtum suprasti, kokią misiją turi, kam tu sukurtas ir kodėl visą laiką esi reikalingas. Nevaržyk tų, kurie nori daugiau nei tik paimti, daugiau nei tik brėžti, daugiau nei tik rašyti, daugiau nei tik kirpti, daugiau nei tik kabinti ir daug daugiau nei tik sėdėti. O jeigu nesupranti savo padėties, niekada nėra vėlu tapti tuo, kuo sugebėsi uždegti laužą.

Nesupratai? Ne veltui degtukas pasakė prasmingą dalyką –

VISIEM, BET NE KIEKVIENAM

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl