Tęsdamas straipsnių apie mūsų krašto knygnešius ciklą, noriu papasakoti apie įdomų knygnešį Joną Kaluškevičių. Jis yra mums gerai pažįstamo Lietuvos bibliotekininko, spaudos darbuotojo, kraštotyrininko, daugelio knygų ir straipsnių apie knygnešius autoriaus Benjamino Kaluškevičiaus senelis. B. Kaluškevičiaus rūpesčiu 2016 m. Punsko „Aušros“ leidykloje pasirodė jo kartu su K. Misiumi sudaryta knyga „Knygnešys IV“. Pernai Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 100-mečiui „Aušros“ leidykloje išėjo „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“. Tai monumentalus leidinys. Jo sudarytojai: Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ir Sigitas Birgelis. Leidinį galima įsigyti „Aušros“ leidykloje.
Taigi pradedame kelionę mūsų praeities takais. Jonas Kaluškevičius gimė 1863 m. liepos 20 d. Cyrailėje šalia Sangrūdos. Nedidelis, apie 26 margų, Kaluškevičių ūkelis negalėjo išmaitinti gausios jų šeimos. Mažas Jonukas tarnavo pas kitus ūkininkus piemeniu, pusberniu, o galiausiai bernu. Būdamas apie 20 metų, su tėvu Jurgiu nuvažiavo į mišką pjauti medžių. Griūdamas medis sužalojo Jonui koją. Reikėjo ją amputuoti.
1888 m. Jonas Kaluškevičius pasipiršo Gertrūdai Kupčinskaitei ir po vestuvių apsigyveno žmonos ūkyje Būdvietyje. Šeimoje augo penki vaikai. Kaluškevičius dėl savo luošumo nelabai galėjo padėti ūkininkauti. Tai matydamas kunigas Tomas Zubrys, 1885–1894 m. dirbęs Būdviečio koplyčios kapelionu, paskatino Joną pardavinėti devocionalijas ir slapta platinti lietuvišką spaudą. Būsimasis knygnešys nusipirko arklį ir vežimą, kuriame įrengė antrą dugną knygoms slėpti. Pasisiuvo sermėgą su ilgomis siauromis kišenėmis, į kurias pridėdavo knygų ir lietuviškos spaudos. Draudžiamų knygų parsiveždavo iš Virbalyje gyvenančio Vinco Danisevičiaus, alvitiškio J. Bradūno, Skaisčių kaimo gyventojo Miko Vasiliausko. Kaluškevičius užsukdavo pas J. Jasinską į Vilkaviškį, į Marijampolę pas Adomą Smolenską, į Kalvariją pas Juozą Kanclerį. Būdavo, kad ir Kaluškevičiui į namus atveždavo knygų.
Draudžiamas knygas ir spaudą jis platindavo aplinkiniuose miesteliuose per muges ir atlaidus. Savo prekybos palapinėje viešai pardavinėdavo smulkias galanterijos prekes ir devocionalijas. Lietuviškas daugiausia religines knygas, maldaknyges slėpdavo giliau. Dažnokai nuvažiuodavo į Punską, Seinus, Kolietnyką, Smalėnus, Rudaminą, Lazdijus ir Krosną.
Draudžiamos spaudos ir knygų platinimas iš pradžių jam neblogai sekėsi. Vėliau įkliuvo keturis kartus. Pirmą kartą Lazdijuose. Jono Kaluškevičiaus prekybos palapinėje žandarai rado keletą lietuviškų knygų. Jas atėmė ir skyrė knygnešiui 20 rb baudą. Antrą kartą Jonas Kaluškevičius įkliuvo Punske. Kratos metu žandarai konfiskavo 40 lietuviškų maldaknygių. Valsčiuje Jonas turėjo pasirašyti, kad draudžiamos spaudos daugiau nebeplatins. Po kiek laiko Punske per atlaidus žandarai vėl darė kratą. Jonas Kaluškevičius spėjo knygas perduoti pažįstamiems žmonėms. Kitą kartą Kolietnyke žandarai jam paėmė keletą lietuviškų kalendorių. Kaluškevičiui buvo iškelta byla. Ji nutraukta panaikinus spaudos draudimą.
Jonas Kaluškevičius draudžiamą lietuvišką spaudą platino 15 metų. Už knygnešystę ir draudžiamos spaudos platinimą 1937 m. balandžio 1 d. jam buvo suteikta 20 Lt valstybinė knygnešio pensija. Jonas Kaluškevičius mirė 1941 m. vasario 20 d. Būdvietyje.
Prie namo Būdvietyje, kur knygnešys gyveno, yra prikalta jam skirta atminimo lenta. Būdviečio parapijos naujosiose kapinėse 2008 m. buvo pastatytas paminklas „Būdviečio krašto žmonėms“. Pirmoje lentoje „KNYGNEŠIAI“ įrašyta: „KALUŠKEVIČIUS JONAS“. Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno Knygnešių giraitėje dr. J. Basanavičiaus, tautos gaivintojo, tėviškėje Ožkabalių kaime yra jam skirtas vardinis ąžuoliukas.
Keletas žodžių apie Knygnešių giraitę. Lankant Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną, neįmanoma šios vietos aplenkti. Knygnešių giraitės viduryje yra neužsodintas ratas, kurio centre stovi simbolinis akmenų aukuras. Į aukurą veda Knygnešių alėja. Pirmasis ąžuoliukas šioje giraitėje buvo skirtas knygnešystės organizatoriui Lietuvoje – vyskupui Motiejui Valančiui. Prie Knygnešių alėjos auga dr. Jono Basanavičiaus ir dr. Vinco Kudirkos ąžuoliukai. Už aukuro yra Nežinomo knygnešio ir Žuvusio knygnešio ąžuoliukai. Dešiniame giraitės kampe – ąžuoliukai knygnešiams, buvusiems tremtyje bei palaidotiems ne Lietuvos žemėje.
Šiuo metu Knygnešių giraitėje auga 144 ąžuolai, tarp jų 115 vardinių, kuriuos sodino ainiai, Knygnešio draugijos nariai, kraštotyrininkai, mokyklos. Knygnešių giraitę globoja Knygnešio draugijos Vilkaviškio skyrius.
Knygnešio Jono Kaluškevičiaus vardinis ąžuoliukas yra 8 eilėje, nr. 6.
Nuotraukos iš knygos „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“
Sigitas Birgelis, punskas.pl