Vienas šviesmetis be tavęs

Skleidžia sparnus auksinis ruduo ir kyla į gruodį, mūsų gyvenimo gruodį. Gimtinės medžiuose atšiauri viešpatauja tyla. Kviečiame pasižiūrėti poetinės videoimpresijos ir dar kartą prisiminti į užmarštį nugužėjusius rudens spalvų blyksnius.

Žodžiai Sigito Birgelio. Filmavo ir montavo punskas.pl studija. Rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Vienas šviesmetis be tavęs (Haiku impresijos)

Kas tave lies

Obely nutylės

Apie rudenį vieną

Jo žodį kiekvieną

Dieną parves

Į bažnyčią

Į tylėjimo rytą

Į raudono klevo trapumą

Į ryto rūką parves

Ir nuriedės per toli

Kur laiką girdi

Iškeliaujantį tyliai

Kas padės

Tave ant lėkštės

Apsvaigusią

Kad valgytum

Mano lūpas

Kaip vynuoges

Nežinodama

Kad eilėraštį reikia

Rašyti gyvenimu

Kuriame nėra vietos

Nei lapams

Nei gyvenimui

Kur nešate, dienos, kur

Medžių viršūnėmis

Už spindinčių tolių

Už spindulių

Mylime susikibę

Lygiai po du

Padalinti gyvenimu

Lapų klepsidroje

Sėlina tikėjimo diena

Netikėjimo naktis

Bet neateina

Išganymas

Kur dienos susistumdo

Pralekia žvilgsniai

Ant skaudančių akių

Lyg jūros perlų

Kiek daug tavęs nėra

Kiek daug tavęs trūksta

Kiek daug nereikalingai ieškom

Kiek mažai parsinešam namo

Sigitas Birgelis