Skleidžia sparnus auksinis ruduo ir kyla į gruodį, mūsų gyvenimo gruodį. Gimtinės medžiuose atšiauri viešpatauja tyla. Kviečiame pasižiūrėti poetinės videoimpresijos ir dar kartą prisiminti į užmarštį nugužėjusius rudens spalvų blyksnius.
Žodžiai Sigito Birgelio. Filmavo ir montavo punskas.pl studija. Rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Vienas šviesmetis be tavęs (Haiku impresijos)
Kas tave lies
Obely nutylės
Apie rudenį vieną
Jo žodį kiekvieną
Dieną parves
Į bažnyčią
Į tylėjimo rytą
Į raudono klevo trapumą
Į ryto rūką parves
Ir nuriedės per toli
Kur laiką girdi
Iškeliaujantį tyliai
Kas padės
Tave ant lėkštės
Apsvaigusią
Kad valgytum
Mano lūpas
Kaip vynuoges
Nežinodama
Kad eilėraštį reikia
Rašyti gyvenimu
Kuriame nėra vietos
Nei lapams
Nei gyvenimui
Kur nešate, dienos, kur
Medžių viršūnėmis
Už spindinčių tolių
Už spindulių
Mylime susikibę
Lygiai po du
Padalinti gyvenimu
Lapų klepsidroje
Sėlina tikėjimo diena
Netikėjimo naktis
Bet neateina
Išganymas
Kur dienos susistumdo
Pralekia žvilgsniai
Ant skaudančių akių
Lyg jūros perlų
Kiek daug tavęs nėra
Kiek daug tavęs trūksta
Kiek daug nereikalingai ieškom
Kiek mažai parsinešam namo
Sigitas Birgelis