Š. m. birželio 11 d. Suvalkų moksleiviai, lankantys lietuvių kalbos pamokas, jų artimieji bei mokytojos Birutė Oluv ir Teresė Jonuškienė lankėsi Druskininkuose.
Mintis suorganizuoti tokią „šeimyninę“ išvyką kilo dar praeitais metais. Moksleiviai labai norėjo nuvykti į Vandens parką. Taigi nutarėme, kad mokslo metų pabaigoje bandysime patenkinti jų norą. Negalėjome apsiriboti tik pramogomis, tad suplanavome ir edukacines pamokėles. Dauguma moksleivių labai jaudinosi, kadangi į Druskininkus važiavo pirmą kartą.
Rezistencijos ir tremties muziejus Druskininkuose buvo pirmoji mūsų aplankyta vieta. Mus pasitiko Eugenija Sidaravičiūtė, kilusi iš mūsų krašto, kuri yra atsakinga už beveik visą švietėjišką veiklą muziejuje, kaupia naujus eksponatus, užrašinėja prisiminimus. Apžiūrėjome Tremties ekspoziciją, Ginkluotos rezistencijos ekspoziciją, Antano Dambrausko memorialinį kambarėlį, Neginkluoto pasipriešinimo ekspoziciją.
E. Sidaravičiūtė labai įdomiai papasakojo apie visas muziejuje veikiančias ekspozicijas, parodė filmų apie partizanų gyvenimą, bunkerių atstatymą ištraukas.
Nutarėme, kad būtinai reikia užsukti ir į garsią Druskininkų gydyklą, šiuolaikinių technologijų, šimtametės kurortologijos patirties ir tradicijų asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas. Sužinojome, kad visos gydomosios procedūros atliekamos naudojant natūralų mineralinį vandenį (tiesiai iš gręžinių, esančių Gydyklos parke) ir gydomąjį purvą (gydomosios durpės kasamos Mašnyčių kaime). Ten pat labai gražiai įrengta mineralinio vandens biuvetė. Atsigėrėme neskanaus, bet labai sveiko vandens „Aušra“ ir „Druskininkai“ ir pasukome Nemuno link, skubėdami prie „Grožio šaltinio“. Panemunėj iš akmeninio bareljefo ramiai ištekančiu sūriu vandeniu (net 52 g druskos litre vandens) nusiprausėme veidus, tikėdami, kad jis suteiks mums grožio ir visus atjaunins. Ar taip buvo? Juokavome, kad iš tikrųjų atjaunėjome ir išgražėjome!!!
O iš kur tas sūrus vanduo Druskininkuose? Legenda pasakoja, kad „gilioje senovėje ant aukšto ir stataus Nemuno kranto stovėjo garsi Liškiavos pilis. Kartą šios pilies valdovas su savo dvariškiais išsiruošė į medžioklę kitoje Nemuno pusėje. Kadangi medžioklė buvo sėkminga, už tai atsidėkodamas dievams, kunigaikštis turėjo nušauti sakalą.
Visiems susirinkus ant Nemuno kranto, buvo paleistas sakalas. Kunigaikštis taikliai šovė ir sakalas, strėlės pervertas, krito į upę. Kunigaikštis puolė paskui paukštį į vandenį ir pasinėrė Nemuno gelmėse. Kilo didelis sąmyšis. Visi manė, kad kunigaikštis nuskendo.
Labiausiai išsigando kunigaikštienė. Ji bėgiojo Nemuno pakrante, šaukė savo vyrą gailiai verkdama, sūrias ašaras liedama. Po kiek laiko iš vandens su sakalu rankose išniro sveikas ir gyvas kunigaikštis. Nuo to laiko tose vietose, kur nukrito kunigaikštienės ašaros, iš žemės gelmių trykšta sūrieji šaltiniai“.
Paskui apsilankėme miško muziejuje „Girios aidas“. Jis įkurtas 1971 m. miškininko A. Valavičiaus iniciatyva. Muziejuje eksponuojamos Lietuvos gyvūnų ir paukščių iškamšos, parodinės šalies peizažų bei faunos fotografijos, Lietuvos tautodailininkų darbai. Vaikams labai patiko šis muziejus. Jie ilgai apžiūrinėjo pažįstamus ir retai matomus gyvūnus, paukščius, stebėjosi jų grožiu ir įvairove. Linksmai pažaidė prie „Užburto medžio“.
Atėjo laikas ir visą dieną lauktoms pramogoms. Taigi dvi valandas praleidome nuostabiame Druskininkų vandens parke. Parko kompleksas – 30 000 kv. m pramogų ir poilsio pasaulis. Kiekvienas čia gali pasirinkti pageidaujamas pramogas, o jų tikrai yra daug ir įvairių. Tai atviri ir uždari nusileidimo kalneliai, baseinai, srauniosios upės bangos, jūros bangų baseinas, masažinės vonios, vandens kaskados, pirtys… Vaikai pasijuto čia tarsi užburtame pasauly, kur sustoja laikas, kur viską užmirštama…
Po pramogų atėjo laikas pagalvoti apie namus. Bet kas per ekskursija į Lietuvą būtų, jei neparagautume ten šaltibarščių ar cepelinų? Taigi tik skaniai pasisotinę Nemuno pakrantėje pasukome namų link. Nors tą dieną saulės mažai tematėme, bet visų nuotaika ir taip buvo labai gera. Laimingai parvažiavome į Suvalkus ir neskubėdami išsiskirstėme namo.
Ekskursiją suorganizavo LLD Suvalkų skyrius. Norime labai padėkoti Punsko valsčiaus viršaičiui Vytautui Liškauskui, kuris padovanojo mums transportą. Dėkojame taip pat LLD Suvalkų skyriui, kuris padengė kelionės draudimo išlaidas ir sumokėjo už „Girios aido“ bilietus. Ypatingai dėkojame suvalkietei Teresei Uzdilaitei, kuri prisidėjo organizuojant šią ekskursiją. Tai buvo ne tik pramoginė išvyka, bet taip pat labai įdomi ir turininga Lietuvos istorijos, gamtos pažinimo bei lietuvių kalbos pamoka. Labai ačiū!
O. Virbylienė, punskas.pl