Kaip rašo Lietuvos interneto dienraštis delfi.lt, Lenkijos pusei paskelbus, kad stabdo dalyvavimą Visagino atominės elektrinės (AE) projekte, politologas Raimundas Lopata teigia, jog tai pašlijusių dvišalių santykių pasekmė: Smolenske žuvo mūsų šaliai palankus lenkų politinis elitas, o naujieji Lenkijos lyderiai paprasčiausiai nebemato perspektyvų kartu su Lietuva vykdyti ne tik ekonominių, bet ir politinių ar geostrateginių projektų.
„Viskas yra susiję, bet šiuo atveju, aš manau, kalbama apie besiklostančius dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius. Reikia turėti omenyje, kad tie dvišaliai santykiai buvo pagrįsti tam tikrais geopolitiniais išskaičiavimais, kuriuose kartais ekonominės dimensijos paprasčiausiai nebūdavo, nes kur kas svarbesni atrodydavo geopolitiniai reikalai“, – sakė R. Lopata.
Pasak jo, Visagino AE projektas buvo labiau geopolitinis nei ekonominis, ir Lenkija į jį žiūrėjo kaip į priemonę, kuria būtų išspręstos kai kurios Lietuvos problemos. Tačiau šiuo metu, anot R. Lopatos, lenkai nebežiūri į šį projektą tiek plačiai – jie pasirinko nacionalinių interesų perspektyvą, kurioje vietos Lietuvai neatsirado, tad Visagino projektas Lenkijai tapo nebenaudingas.
„Projektas buvo vykdomas dėl gerų dvišalių santykių ir dėl galimybės kartu su Lietuva plėtoti didesnio masto projektus, nebūtinai ekonominius, labiau geostrateginius. O dabar, kadangi dvišaliai santykiai yra tokie, kokie yra, tai lenkai tiesiog pergalvojo“, – teigė mokslininkas.
Paklaustas, ar Lietuva neliks itin izoliuota, R. Lopata teigė, kad tai akivaizdu jau gana seniai.
Mokslininkas taip pat sako neabejojąs, kad Lenkijos požiūrio ir interesų pokyčius lėmė kaimyninės šalies politinio elito nuostatų pokyčiai.
„Tuo neabejoju. Šiame kontekste Lietuvos nesėkmė buvo Smolensko tragedija“, – teigė R. Lopata, kurio nuomone, tuomet Rusijoje žuvo Lenkijos elitas, kuris Lietuvai buvo palankus.
delfi.lt