(Tęsinys) Artinasi vyskupo Antano Karoso ingresas. Lenkai sudarė savo komitetą, lietuviai – savo. Lenkams būta lengviau, nes jų gretose buvo diecezijos ir seminarijos valdžia. Lietuviai bandė tartis su lenkais, bet nesisekė. Vieni ir kiti ruošėsi kas sau. Sutarta vyskupą pasitikti už miesto ribų. Lietuviai pradėjo statyti savo vartus, lenkai – savo. Įsikišo apskrities viršininkas. Jis …
Šiemet galėtume minėti 160-ąsias paskutinio Seinų vyskupo Antano Karoso gimimo metines. 1856 metai įrašyti knygose kaip vyskupo gimimo data. Beje, ji nėra tiksli. Kad mažas Antanukas neturįs metrikų, paaiškėjo, kai reikėjo jį leisti mokyklon. Šeima, nenorėdama patirti išlaidų, įrašė jį kaip ką tik gimusį. Labiausiai priimtina Karoso gimimo data – 1849 metai. Būsimasis vyskupas mokėsi …
Toliau skaityti „Antanas Karosas Seinuose (1 d.). Naujas vyskupas“
Seinų „Šaltinio“ spaustuvės įkūrimo 110-osioms metinėms (Tęsinys) Justinas Staugaitis dėl savo veiklos atsidūrė Seinų vyskupijos administratoriaus nemalonėje. Apie tai prelatas atsiminimuose pasakoja: „Aiškiai pradėjau pasijusti, kad prel. Antanavičiui nemalonus ne tik mano asmuo, bet ir mano redaguojami laikraščiai. Už mano akių prel. Antanavičius smarkiai peikdavo „Vadovą“, prikišdavo jam net nusikaltimų prieš Bažnyčios mokslą. Nugirdęs tai, …
Seinų „Šaltinio“ spaustuvės įkūrimo 110-osioms metinėms (Tęsinys) Justinas Staugaitis, atvykęs į Seinus, pirmiausia susitiko su kun. Kazimieru Prapuoleniu, kuris de jure buvo „Šaltinio“ spaustuvėje leidžiamo „Vadovo“ leidėjas. Jo kandidatūra buvo parinkta norint gauti rusų valdžios sutikimą leisti šį žurnalą. Rusams Prapuolenis buvo patikima asmenybė. Į „Vadovo“ reikalus K. Prapuolenis visiškai nesikišo. Jį į Seinus pasikvietė …
Toliau skaityti „Vėl Seinuose (3 d.). Lietuvių ir lenkų santykiai“
Seinų „Šaltinio“ spaustuvės įkūrimo 110-osioms metinėms (Tęsinys) Per 18 metų Seinuose įvyko nemažai permainų. Senieji kapitulos nariai Marma, Krajauskis, Strimai jau buvo mirę. Kapitulos narių buvę tik keturi: diecezijos administratorius prel. Juozapas Antanavičius, seminarijos rektorius prel. Vincas Blaževičius, kanauninkai Pranciškus Augustaitis ir Martynas Čepulevičius. Seinų kunigai, seminarijos profesoriai, kurijos tarnautojai, katedros vikarai buvo arba Justino …
Seinų „Šaltinio“ spaustuvės įkūrimo 110-osioms metinėms Seinuose, Zavadzkio (seniau Vengrų) gatvėje, stovi, kaip ir prieš 110 metų stovėjo, senas dviejų aukštų mūrinis namas. Jo, kaip ir Seinų miesto, išvaizda šiandien gerokai pakitusi. Jeigu šis namas sugebėtų kalbėti, kiek daug mums papasakotų apie didingus Seinų „aukso amžiaus“ momentus, apie anų laikų įvykius, apie žmones, kurie visas …
(Tęsinys) Už išlaikymą Seinų kunigų seminarijoj turėdavo susimokėti patys auklėtiniai, todėl čia pakliūdavo daugiau lietuvių nei lenkų. Lietuviškoji Seinų vyskupijos dalis buvo turtingesnė nei lenkiškoji. Lietuviai dažniau savo vaikus leisdavo į gimnaziją, daugiau kandidatų pasiųsdavo seminarijai. Lenkų vaikai dažniau stodavo į Varšuvos ar Lomžos seminarijas, su kuriomis buvo patogesnis susisiekimas. Lenkų klierikų Seinuose būdavo nedaug …
Toliau skaityti „Milžinas (10 d.). Seinų kunigų seminarijos klierikai“
(Tęsinys) Pasikliaudami Justino Staugaičio prisiminimais, tęsiame pasakojimą apie Seinų kunigų seminariją, kurios šiais metais minime 190-ąsias įsteigimo metines. Mokymas Seinų seminarijoj, bent Staugaičio akimis žiūrint, buvo prastokas. Nors seminarija buvo nutolusi nuo laiko dvasios, bet labai nuoširdi ir katalikiška. Lietuviai kunigai buvo kilę iš liaudies. Jie, tapdami inteligentais, patekdavo į lenkų aukštuomenės akiratį, draugaudavo su …
Toliau skaityti „Milžinas (9 d.). Mokymas ir auklėjimas Seinų kunigų seminarijoje“
(Tęsinys) Apie kunigą Vincentą Blaževičių J. Staugaitis rašė: „Jis pradėjo Seinuose profesoriauti, kun. Antanui Radžiūnui pasitraukus. Blaževičius mano mokytoju jau nebuvo, nes jis ėmė dėstyti filosofiją, kai aš jau buvau pirmame teologijos kurse. Blaževičius gana žymią suvaidino Seinuose rolę, todėl ir apie jį reikia čia šis tas pasakyti. Kun. Blaževičius Seinų diecezijoj buvo vienas iš …
Toliau skaityti „Milžinas (8 d.). Kiti Seinų dvasininkai: V. Blaževičius, S. Olekas“
(Tęsinys) Pasakojimą apie kitus Seinų dvasininkus pradėkime nuo vyskupo P. Viežbovskio. Apie jį J. Staugaitis rašė: „Atvykęs į Seinus, galima sakyti, pirmukart iš arčiau pamačiau vyskupą. Vyskupas mano vaizduotėje buvo kas tai nepaprastai didelis šventas. Didelis man atrodė Naumiesčio kanauninkas, o čia vyskupas!.. Per mūsų kvotimus, kai buvome dar aspirantais, vyskupas, kaip esmi minėjęs, pats …
Toliau skaityti „Milžinas (7 d.). Kiti Seinų dvasininkai P. Viežbovskis, J. Olekas, J. Antanavičius“
(Tęsinys) Kaip minėjau, J. Staugaičio atsiminimuose yra daug įdomių faktų apie to laiko Seinų kunigų seminarijos profesorius ir dėstytojus. Penktojoje straipsnio dalyje susipažinome, tarp kitko, su kun. Eliziejumi Strimavičiumi. Šioje dalyje pakalbėsime apie jo brolį Mateušą ir kitus. Prelatas Mateušas Strimavičius buvo vyresnysis kun. Eliziejaus brolis. Seminarijoje jis dėstė moralinę teologiją ir Šv. Raštą. Mateušas …
(Tęsinys) Šiais metais minime Seinų kunigų seminarijos įkūrimo 190-ąsias metines. J. Staugaičio atsiminimuose galime rasti daug įdomios informacijos apie to meto seminarijos vadovus ir dėstytojus. Būsimo Telšių vyskupo J. Staugaičio laikais Seinų kunigų seminarijos rektorius buvo kanauninkas (vėliau prelatas) Krajauskis. Jis buvęs lenkas, Lomžos krašto smulkiojo bajoro sūnus. Rektorius aukštųjų mokslų nebaigė, bet buvo palyginti …
Toliau skaityti „Milžinas (5 d.). Seinų seminarijos profesoriai Krajauskis ir E. Strimavičius“
(Tęsinys) Kaip minėjau trečiojoje straipsnio dalyje, būsimasis Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas ir vyskupas Justinas Staugaitis, vykdydamas mirties patale motinos išsakytą testamentą ir netikėtai gavęs giminaičio kun. Šipailos stipendiją, apsisprendė mokslus tęsti Seinų kunigų seminarijoje. Į Seinus atvyko liepos 3-iosios rytą. Kvotimai turėjo prasidėti liepos 5 d. Pirmomis dienomis J. Staugaičiui teko susidurti su seminarijos rektoriumi …
Toliau skaityti „Milžinas (4 d.). Pirmieji žingsniai Seinuose“
(Tęsinys) Tęsiame pasakojimą apie žymų Lietuvos politiką, visuomenininką ir dvasininką Justiną Staugaitį. Paskutiniai jo motinėlės žodžiai buvo būsimam Telšių vyskupui tarsi testamentas. Jį įvykdyti Staugaičiui buvo nei lengva, nei paprasta. „Jei liksiu kunigu, – galvojo jis, – tai neturėdamas savo šeimos, lengviau pasirūpinsiu savo broliukais ir seselėmis.“ Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko jis …
Toliau skaityti „Milžinas (3 d.). Apsisprendimas būti kunigu“