(Perskaičius Algimanto Bučio straipsn? ?Savižudyb?s ženklas Pil?n? istorijoje, arba Kaip mokslininkas virsta pamokslininku?)
Dešimtis, jeigu ne šimtus kart? lankiausi Punioje. Kai tik važiuoju ? gimtąj? Alyt?, beveik visada užsuku pasigrož?ti Nemunu, Punios šilu nuo Punios piliakalnio. Visais met? laikais. Esu išleidęs Reginos Volkait?s-Kulikauskien?s knygelę ?Punia?, kurią iliustravau savo nuotraukomis. Atgimimo laikais džiaugiausi prisid?jęs prie Vladislavo Sirokoml?s ?Iškyl? iš Vilniaus po Lietuvą? (vert? Kazimieras Umbraži?nas), Zigmanto Gliogerio ?Nemunu? (vert? Vytautas B?da) išleidimo. Min?tose knygose nemažai rašoma apie Punią, jos didvyriškąj? kunigaikšt? Margir?, narsiuosius Pil?nus. ?Tiesa, kai kurie m?s? istorikai pilies, kryžiuoči? vadinamos Pullen, ieško ne Punioje, o kur nors kitur. Tačiau aš turiu t?kstant? moralini? ir vieną istorin? ?rodymą, kad viskas tur?jo vykti čia, o ne kur kitur?, ? rašo V. Sirokoml?. O Z. Gliogeris, plaukdamas pro Punią, cituoja V. Sirokoml?s poemą ?Margiris?. Mums, leid?jams, Atgimimo laikais taip pat labiau r?p?jo moraliniai ?rodymai: ne tiek svarbu buvo, kur vyko tragiškai didvyriški Pil?n? ?vykiai, bet kad jie neabejotini, kad jie didvyriški.
Ir štai sulauk?me laik?, kai ne priešai, ne svetimšaliai tyčiojasi iš Pil?n? ir Margirio, o savi, jaunosios kartos žmon?s. Kas jie ? istorikai, politikai? Pasirod? Dariaus Barono ir Dangiro Mačiulio knyga ?Pil?nai ir Margiris: istorija ir legenda?. To negana, septyni? ekspert? komisija su vert?ju Antanu Gailiumi ši? met? pradžioje paskyr? ir Krašto apsaugos ministr? Rasa Juknevičien? iškilmingai knyg? mug?je ?teik? autoriams naujai ?steigtą Patriot? premiją. Buvau gird?jęs neger? atsiliepim? apie šitą storą knygą, tod?l nusprendžiau dalyvauti apdovanojimo ceremonijoje. Nejaugi tai tiesa? Didvyriškus Pil?nus su purvais maišo Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomen?, Leid?j? asociacija? Gr?žau namo suglumęs. Ar jie suvokia, ką daro? Veikiausiai suvokia, ir tod?l dar neramiau pasidar?. Rasa Juknevičien?, ilgai laikyta Sąj?džio žmogumi, važin?janti ? partizan? atminimui skiriamus renginius, susid?jo su m?s? tautos istorijos niekintojais. Skambinu paž?stamam istorikui, gal tas ką aiškesnio pasakys ? kas čia dedasi? Istorikas nesileidžia ? kalbas: knygą parašę tikri istorikai, bet jis jos dar neskaitęs.
Aš irgi tos knygos neskaičiau, tik D. Barono straipsn? ?Pil?nai ir Margiris: faktai ir fikcijos?, kuris paskelbtas akademiniame Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto leidžiamame leidinyje ?Istorijos šaltini? tyrimai? (t. 1, 2008). Tiesiog bijau imti ? rankas tą D. Barono ir D. Mačiulio ?plytą?, kurią jie sviedžia lietuvi? tautai ? veidą. Pasikliauju intelektualo Algimanto Bučio kompetencija, juolab kad jis, skirtingai nei pamokslininkas D. Baronas, nesispjaudo, remiasi ne emocijomis, o pavyzdžiais ir argumentais.
?Nusi?męs istoriko akinius?, D. Baronas ?šunsnukiais? išvadino senov?s pr?sus, kurie nepuol? ? kojas katalik? misionieriui šv. Vaitiekui. O šiuolaikinius senosios balt? tikybos išpažin?jus bei puosel?tojus vadina katalik? ?Bažnyčios dezertyrais?, ?nevyk?liais, keliančiais gailest??, ?sovietine tautiškomis spalvomis nusidažiusia mase?, ?melo j?roje besipliuškenančiais ?vairaus plauko baltofilais?. Gal šitaip bandoma išsaugoti katalikiškos lietuvi? tautos ?vaizd?? Panašu, kad tai desperatiškas siekis sustabdyti sparčiai bl?stant? katalikiškumą. Tačiau XXI amžiuje tokie Pil?n? mito griov?jai, R. Juknevičien?s premijuotieji ?patriotai? gali skatinti tik neapykantą katalikams, katalik? Bažnyčiai, su kuria daugeliu atvej? išlikęs tik tradicinis formalus ryšys, be tik?jimo. XXI amžiaus žmogus jau paj?gus ramiai, tolerantiškai vertinti ir senuosius prot?vi? tik?jimus, ir dabartinius ?vienintelius teisingus?. Ži?r?ti ? XIII a. kit? tik?jim? žmones, ir dar tavo prot?vius, kryžiuoči? akimis ? ar gali b?ti dar didesnis absurdas!
Birželio m?nesio žurnale ?Metai? pasirod? Algimanto Bučio straipsnis ?Savižudyb?s ženklas Pil?n? istorijoje, arba Kaip mokslininkas virsta pamokslininku?, kuris mane labai nudžiugino. Pagaliau duotas deramas atkirtis ?pamokslininkams?, bandantiems ?mus ?tikinti, esą lietuvi? kov? su kryžiuočiais laikotarpiu visoje Europoje pagars?ję Pil?n? gyn?jai, pasirinkę savižudybę vietoj vergijos, viso labo buvo bailiai, prasti kariai, o lietuvi? istorikai, rašytojai (pradedant M. Valančiumi ir baigiant V. Kr?ve), kompozitoriai, rašę apie Pil?n? gyn?jus straipsnius, poemas, operas ir net nor?ję kurti filmą, buvo ir teb?ra naiv?s romantikai, apžav?ti tautin?s id?jos?.
Po tariamu moksliškumu slepiami toli siekiantys, dvidešimt met? pamažu s?kmingai realizuojami užmojai dvasiškai silpninti, morališkai žlugdyti lietuvi? tautą. A. Bučys rašo: ?Gaila, bet D. Barono sukurto antimito apie Pil?n? tragediją moralas seniai gird?tas ir gerai žinomas dar iš viduramži? katalikiškosios literat?ros: savižudyb? yra nuod?m?. Štai ir viskas. Naujoji Pil?n? tragedijos interpretacija daugelyje D. Barono min?t? ir nemin?t? tekst? t?ra šitos katalikiškosios dogmos iliustracija. Istorikas visa savo esybe nuoširdžiai ir drąsiai skelbia šią dogmą ir tiktai jos galia smerkia Pil?n? gyn?j? savižudybes. Tiktai ja apsiginklavęs ryžtasi atmesti ir daugelio lietuvi? bei lenk? rašytoj? ?tvirtintą ?didvyrišk?j? Pil?n?? ?vaizd?. Demonstruodamas didžiausio lietuvi? patrioto aistrą, istorikas niršta ir neslepia savo kartaus apmaudo, kad Pil?n? gyn?jai, užuot kovoję iki paskutinio kraujo lašo, pasirinko savižudybę?.
Bet juk Pil?n? gyn?jai nebuvo katalikai. Iš kur toks ?pamokslininko? nepakantumas? A. Bučys j? vadina ?antimokslišku viduramži? anachronizmu?: ?Malonu, kad pamokslininkas D. Baronas n? neslepia savo kriterij?, pasmerkdamas ir Pil?n? gyn?jus, ir Pil?n? legendos k?r?jus, nenor?jusius pripažinti, kad kiekvienam geram katalikui Pil?n? tragedija t?ra ?patologin? anomalija?.
Pasak A. Bučio, kiekvienas geras katalikas prival?t? nepamiršti, kad ne visais laikais, ne visuose kraštuose savižudyb? buvo vertinama katalikiškai. Straipsnio autorius daug d?mesio skiria Masado tvirtov?s legendai apie jud?jus, kurie nusprend? visi nusižudyti, kad nepakli?t? ? rankas rom?nams, apgulusiems tvirtovę.
?Ant aukštos vienišos ir sunkiai ?kopiamos uolos pastatytoje Masado tvirtov?je gynybos vadas Eleazaras, matydamas, rašo J. Flavijus, ?kad siena išgriauta ugnies, o jokio išsigelb?jimo ar gynybos b?do nebe?manoma sugalvoti, gyvai ?sivaizduodamas, kaip rom?nai prad?s su jais elgtis, su j? žmonomis ir vaikais, kai visi pateks jiems ? rankas, nusprend?, jog visi turi mirti. Susidariusioj situacijoj jis pripažino, jog jiems geriausia išeitis ? mirtis, ir tam, kad padrąsint? tokiam žingsniui, jis surinko pačius ryžtingiausius iš savo bičiuli? ir kreip?si ? juos tokiais žodžiais: ?Jau seniai, drąsieji vyrai, mes pri?m?m sprendimą nepaklusti nei rom?nams, nei kam kitam, išskyrus Dievą, nes jis vienintelis yra tikrasis ir teisingasis žmoni? valdovas. Dabar gi at?jo valanda ?vykdyti m?s? nutarimą. Neturime sau užtraukti g?dos mes, kurie nenor?jom kęsti vergijos dar tada, kai jinai negr?s? mums jokiais pavojais, neatiduosim savęs savanoriškai ? vergiją ir dabar, nepasiduosim baisiausiems kankinimams, kurie m?s? laukia, jei gyvi pateksim rom?n? valdžiai! Juk mes pirmieji sukilom prieš juos ir paskutinieji kaunam?s su jais. Aš ži?riu ? tai kaip ? Dievo malonę, kad jis mums padovanojo galimybę mirti nuostabia mirtimi liekant laisvais, kas nelemta kitiems, nelauktai patekusiems ? nelaisvę?.
?Sakralinis aspektas pokalbyje apie Masado ar Pil?n? tragedijas yra neišvengiamas, ? rašo A. Bučys, ? ir kiekvienas bandymas j? nutyl?ti taip, kaip nutyli Pil?n? heroizmo ?demistifikatorius? D. Baronas, liudija jau ne tik katalikišką neigiamą poži?r? ? savižudybę, bet ir visiškai nepateisinamą, grynai profanin? poži?r? ? senov?s ikikrikščioniškus sakralinius postulatus bei ritualus?
Šiuolaikinis radikalus katalikas, be abejo, nedr?sta kalb?ti apie judaizmo pasek?jus tokiu pat tonu, kokiu jis leidžia sau kalb?ti apie balt? pagonybę. Nesunku turb?t (net jam) ?sivaizduoti, kokios reakcijos susilaukt? iš jud?j?, jeigu imt? viešai skelbti, esą Masado gyn?jai buvę viso labo bailiai, panikieriai, savo artim?j? skerdikai ir pan. D?l to Masado siužetą, kaip min?ta, jis tik mini ir apdairiai apeina kuo didžiausiu lanku. Užtat visą savo pamokslininko drąsą nuolatos demonstruoja aiškindamas Pil?n? gynybos siužetus?.
?Viduramži? katalikai vienuoliai nemat? jokio sakrališko prado senov?s balt? tikyboje, kaip nesugeba ar nenori jo pamatyti XXI amžiaus ir katalikiškasis pamokslininkas, pasišventęs ?demaskuoti? Pil?n? gynybos istorinius liudijimus bei v?lesnes interpretacijas? ? rašo A. Bučys. ? Tik aklas ar piktavalis gali nematyti sakralini? ženkl? Masado ar Pil?n? gyn?j? likiminiame pasirinkime?.
Straipsnio autorius rašo: ?Tik aklas ar piktavalis?? Aš pasakyčiau ? tik piktavalis gali šitaip interpretuoti tolimos praeities tragišką savo tautos ?vyk?. Bet kod?l? Iš kur ta pikta valia? A. Bučys iškelia esmin? klausimą: kam tai naudinga? ?Kod?l tarsi tyčia demonstratyviai kapojamos katalikyb?s sąsajos su patriotin?mis lietuvi? nuostatomis? Kod?l ir kieno yra palaikoma ir skatinama visokeriopa senov?s Lietuvos istorijos diskriminacija švietimo tinkle nuo pradini? iki aukšt?j? mokykl?? Kam taip baisiai trukdo lietuvi? išsiugdyta ir šimtmečiais oficialiai bei pogrindžiuose ginta ir puosel?ta daugkartini? Lietuvos Atgimimo šaukli? kunig?, pamokslinink?, poet? bei Tautos Patriarch? tradicija? Ką ir kod?l taip patologiškai erzina mažiausia užuomina apie lietuvi? teisę ir pilietinę pareigą ugdyti pasididžiavimą ne tik katalikiškąja m?s? praeitimi, ne tik europin?s integracijos dabartimi, bet ir ikikrikščioniškąja Lietuva? Kas ir kod?l stengiasi ž?tb?t sumenkinti ikikrikščioniškosios Lietuvos valdovus ir herojus, senov?s Lietuvos tikybą ir valstybinę galią? Ir net savo gimtąją kalbą, archajiškiausią iš vis? indoeuropieči? kalb? pasaulyje, taigi ? ir toje pačioje globalizacijos tautiškai sterilizuojamoje Europoje??
Daug sud?ting? klausim?. Visiškai aišku tik viena ? lietuvi? tautai tai nenaudinga ir praž?tinga.
?Nepaklusę agresori? prievartai ir pasirinkę savižudybę kaip alternatyvą prot?vi? tik?jimo ir laisv?s praradimui, visados liks kiekvienos tautos istorijoje bekompromisinio heroizmo simboliais. Nesistebiu, ? rašo A. Bučys, ? kad šiuolaikin?je Izraelio valstyb?je kiekvienais metais Izraelio kariuomen?s šauktiniai nuvyksta tankais ? Masado tvirtovę ir ten priima priesaiką ginti savo T?vynę. O Lietuvoje karo ministr? skiria premiją už Pil?n? gyn?j? deheroizaciją? Tik?kim?s, kad ji neskait? premijuotos knygos. Ir heroizmas, ir pagarba herojams ? ne kiekvienam suvokiamas dalykas. Racionalizmas čia menkas patar?jas, reikia dvasin?s tradicijos? Nenoras ar nesugeb?jimas matyti ir pripažinti heroizmą, kuris netelpa ? pamokslininko išpaž?stamą dogmą, signalizuoja religin?s tolerancijos stoką.?
A. Bučys remiasi antikin?mis pagoni? civilizacijomis, prisimena didžiuosius Vakar? Europos mąstytojus, cituoja j? mintis apie savanorišką pasitraukimą iš gyvenimo. ?Vienas nesąžiningiausi?, bet neretai kartojam? Pil?n? deheroizacijos motyv? yra m?ginimai susieti gyn?j? savižudybes pavojaus akivaizdoje ne tik su bailumu ir prastiems kariams b?dinga panika, bet ir su kvailybe? Šitaip samprotaujant, tekt? pripažinti, kad garsiausias iš t? ?nevyk?li? kvaili?? ? Sokratas. Juk jis nusižud???
?Vergiškai vergvaldišką? kontrargumentą prieš savižudybę atmet? pagoniškieji senov?s Romos imperijos mąstytojai, valdovai, politikai, rašytojai Katonas, Brutas, Kasijus, Seneka, Ciceronas, Plinijus Jaunesnysis, Petronijus, dauguma stoik?. Dvasios aristokratas Seneka kategoriškai smerk? vergiškąją žmogaus psichologiją ir elgseną? Seneka griežtai tvirtino, kad visi greičiau suvokt?, jog ?labiausiai susmirdusi mirtis vertingesn? už skaisčiausią vergystę?.
?Galima b?t? dar pl?sti ir pl?sti pasaulio religij? bei filosofini? mokykl? apžvalgą mums r?pimu savižudyb?s vertinimo aspektu, tačiau ir dabar, manau, akivaizdu, ? kokią konfrontaciją stoja dogmatiškasis istorikas, kuomet iš principo atsisako pripažinti savižudybę kaip vienintelę garbingą alternatyvą vergijai ir nuolatos stoja ? beviltišką konfrontaciją su pasaulio taut? ir religij? istorija?, ? rašo A. Bučys.
Intelektualo A. Bučio straipsn? tur?t? perskaityti kiekvienas lietuvis. Tikiuosi, kad jis pasklis plačiau negu D. Barono ir D. Mačiulio knyga ?Pil?nai ir Margiris: istorija ir legenda?. ?Pamokslinink?? suklaidinta ministr? R. Juknevičien? tur?t? nedelsiant taisyti absurdišką savo klaidą. Kaip? Už š? geranorišką, argumentuotą, sakyčiau, labai mandag? straipsn? autori? apdovanoti nepalyginamai didesne (nei 2400 lit?) premija. Bet svarbiausia: nedelsiant išleisti j? atskira broši?ra ir išdalinti visoms Lietuvos mokykloms, visiems kariams ir savanoriams, juo remiantis pravesti patriotiškumo pamokas?
Gerbiamas skaitytojau, ar aš labai naivus? Ne tiek, kad tik?čiau, jog šiandien tai ?manoma. O ?manoma tai, kad artimiausiu metu mes paskelbsime dar vieną Algimanto Bučio straipsnio ?Savižudyb?s ženklas Pil?n? istorijoje, arba Kaip mokslininkas virsta pamokslininku? ištrauką ? ?Post scriptum?.
Vytautas Visockas, www.alkas.lt
