„Mes turime būti susitelkę, kad suprastum savo praeitį, – sako lietuvių poetė, 41 knygos autorė, nacionalinės premijos laureatė Ramutė Skučaitė. – Tai, ką aš savo gyvenime gero pasiekiau, ką geriausio ir gražiausio išgirdau, noriu atiduoti vaikams. Noriu, kad jie įsisąmonintų, kad ne visada šalia jų bus tėvai, kad niekas pasaulyje nestovi vietoje, o viskas labai laikina ir trapu. Reikia saugoti tą akimirką, kurią mes turime dabar, ir ją branginti. Tai mūsų didžiausia pareiga.“
Garsiosios poetės Ramutės Skučaitės šaknys Punske. Punsko šventoriuje ir senosiose kapinėse palaidotos 6 jos tetos ir dėdės. Ramutės motina – iš Punsko ūkininkų Linkevičių giminės. Senelis – Punsko bažnyčios vargonininkas Juozas Miltakis. Motina mokėsi Lietuvoje. Čia ji pažino savo būsimą vyrą Skučą ir ištekėjo. Ramutė gimė 1931 metais Palangoje.
Tėvo brolis Kazimieras Skučas buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras. Jis tapo pirmųjų masinių trėmimų į Sibirą auka. 1949 m. į amžino įšalo žemę buvo išvežta ir Ramutė su motina. Motina išbuvo tremtyje 10 metų. Ramutei po septynerių metų leista grįžti į Lietuvą. Čia ji studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą, dirbo laikraščių redakcijose.
Ramutė Skučaitė labai norėjo aplankyti motinos tėviškę, kur paskutinį kartą buvo prieš 27-erius metus. Į senelių gimtinę poetė atvyko su 2013 metų „Poezijos pavasario“ paukšte ne tuščiomis, atsivežė ir padovanojo originalią 1916 metais darytą Punsko bažnyčios choro nuotrauką.
Gegužės 22-osios vidudienį poetės laukė nuotaikingas susitikimas Punsko vaikų darželyje, kuris mūsų mažylių atminty išliks visam gyvenimui. Ramutės eilėraščiai žavėjo skaidrumu, jie greitai pasiekė jaunų klausytojų ausis ir sužadino vaizduotę. Mokiniai buvo sužavėti poetės skaitymais, jos išsakytomis mintimis.
sb, punskas.pl