Pavardži? lietuvinimo procesas Punsko ir Sein? krašte juda itin l?tai. Jau keleri metai prab?go, kai mums, šio krašto lietuviams, buvo leista vardus ir pavardes rašyti gimtąja lietuvi? kalba. Tačiau šia privilegija pasinaudojo kuklus lietuvi? skaičius. Noriu pabr?žti, kad tai jaunesni žmon?s. Apie pavardži? keitimo galimybę kalb?jausi su Vytautu Jonu Kalesinsku, kuris jau metus laiko didžiuojasi tapęs ?tikru? Sein? krašto lietuviu. Interviu su juo.
Vytautas Kalesinskas 1989 m. rugpj?čio 23 d. ?Baltijos kelyje? Lazdijuose
Vytautas Jonas Kalesinskas ? Punsko valsčiaus ?kininkas, gimęs ir augęs lietuviškoje šeimoje. Mokslus baigęs lietuviškai, dalyvavęs Punsko lietuvi? kult?ros nam? choreografiniame samb?ryje ?Jotva?, o šiuo metu dainuojantis chore ?Dz?kija?. Jau aštuonerius metus vadovauja Punsko valsčiaus ?kinink? bendrovei ?Šešup??. M?s? krašto lietuvis, nusprendęs savo vardą ir pavardę asmens tapatyb?s kortel?je užrašyti lietuviškai.
Birut? Baguckait?: Esi vienas iš nedaugelio Punsko ir Sein? krašto lietuvi?, kurie savo lenkiškai skambančius vardus ir pavardes pakeit? ? lietuviškus. Kod?l?
Vytautas Jonas Kalesinskas: Vis? pirma d?l to, kad aš gyvenu čia, balt? etnin?se žem?se. Kaip teigia istorikai, mes čia gyvename jau apie septynis t?kstančius met?. Esu lietuvis, namuose kalbame lietuviškai. Visą gyvenimą gyvenau Punsko kaime. Šeima, draugai, kaimynai, giminaičiai vadino mane lietuviškai, tik valstybin?se ?staigose ar mokykloje buvo vartojama lenkiška pavard?. Viskas vyko nat?raliai. Prie to prisid?jo ir faktas, kad Lietuva mums suteik? galimybę tur?ti Lietuvos Respublikos pilietybę. Aš ta proga pasinaudojau, bet iki praeit? met? vasario nebuvau pasidaręs lietuviško paso. Gal ir d?l to, kad lenkiškai užrašytas vardas ir pavard? man nepatiko. Tai man trukd?. Jeigu b?čiau tuo metu pasidaręs lietuvišką pasą su lenkiškais pavarde ir vardu, tai jie b?t? skamb?ję panašiai kaip Vilniaus lenk?. D?l to man buvo nepatogu. Tai buvo man nepriimtinas variantas. Dabar, kai Lenkijos Respublikos valdžia leido rašyti pavardes savo gimtąja kalba, pasinaudojau šia proga ir pasikeičiau pavardę.
Papasakok, kaip keičiama pavardę, kokiose ?staigose privalu apsilankyti, koki? dokument? reikalaujama ir, svarbiausia, kiek tai kainuoja.
Pirmiausia nu?jau pas Valentą Uzdilą ? Punsko valsčiaus civilin?s metrikacijos skyri?. Jis man pasak?, kokie dokumentai bus reikalingi. Iš Lenkijos lietuvi? bendruomen?s reik?jo pasiimti pažymą, patvirtinančią, kad esu lietuvis, kuo užsiimu. Iš Sein? miesto savivaldyb?s pa?miau išsam? gimimo akto nuorašą. Po to rašiau prašymą d?l pavard?s pakeitimo ir laukiau patvirtinimo. Po trij? savaiči? gavau atsakymą, kad leidžiama pakeisti pavardę. Punsko valsčiaus civilin?s metrikacijos skyriuje pateikiau nuotrauką ir po maždaug dviej? savaiči? jau tur?jau Lenkijos Respublikos asmens tapatyb?s kortelę su lietuviškais pavarde ir vardu.
O paskui su pasu ir leidimu, kad galiu pasikeisti pavardę, keliavau po visas kitas reikiamas ?staigas. Reik?jo nuvažiuoti ? Suvalk? mokesči? inspekciją, kur pateikiau užpildytą dokumentą, kad pasikeičiau pavardę, sumok?jau 50 zlot? mokest?. Taigi pirmas žingsnis ? paso su lietuviška pavarde gavimas. Kadangi aš ?kininkas, tai man dar reik?jo nuvažiuoti ? Sein? apylink?s teismą ir ten Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus tvarkomose knygose pakeisti pavardę. Čia irgi sumok?jau 50 zlot?, viską sutvark? vietoje. Teisme taip pat reikalingas pasas ir leidimas pasikeisti pavardę.
Po to pasikeičiau vairuotojo pažym?jimą (70 zlot?), traktori?, lengv?j? mašin? registracijos liudijimus (po 30 zlot? + mokesčiai). Taigi viskas vyko gana sklandžiai ir paprastai. Niekas nesipriešino, tik kai lankiausi mokesči? inspekcijoje, mane aptarnaujanti moteris, pamačiusi pasą su lietuviška pavarde, pasak?: ?O Dieve, kas čia yra, kaip tai skaitoma??
Viskas kainavo apie 300 zlot? ir vyko apie 2 m?nesius laiko. Aš neskub?jau, kai buvo proga, tai važiavau ? Suvalkus, kai buvo proga ? važiavau ? Seinus. Vaikams iki 18 met? pasikeisti pavardę išvis paprasta, nes jiems užtenka pasikeisti tik asmens tapatyb?s kortelę.
Taip viskas susiklost?, kad tuo pat metu pasidariau ir Lietuvos Respublikos pasą, bet jau su lietuviška pavarde. Kadangi nor?jau, kad viskas vykt? kiek greičiau, tai teko truput? pavažin?ti. Per Lietuvos Respublikos konsulatą Seinuose tai b?t? trukę du m?nesius, o man reik?jo greičiau, nes planavau skristi ? Kanadą. Tod?l viską susitvarkiau per savaitę. Nuvažiavęs ? Marijampolę kreipiausi ? Marijampol?s apskrities VPK Kalvarijos PK Migracijos grupę, kur išduodama pasus. Ten man nurod?, koki? dokument? reik?s. Pasak?, kad teks nuvažiuoti ? Vilni? ? Migracijos departamentą prie Vidaus reikal? ministerijos, nes Kalvarijoje nieko nesutvarkysią. Migracijos departamente pateikiau leidimą, kad galiu pasikeisti lenkišką pavardę ? lietuvišką. Be to, iš Užsienio reikal? ministerijos Varšuvoje pa?miau apostilę su antspaudais. Reik?jo t? dokument? vertim?. Su visais dokumentais ir j? vertimais v?l važiavau ? Vilni?. Iš pradži? Migracijos departamente nesuprato, ko man reikia, tur?jo mane surasti asmen?, turinči? Lietuvos Respublikos pilietybę, sąraše. Pilietybę tur?jau jau seniai, tik iki šiol paso nepasidariau. Buvau ten priregistruotas, gavau naują asmens kodą ir tereik?jo palaukti dvi dienas, kad b?t? sutvarkyti formalumai. Po dviej? dien? paskambinęs sužinojau, kad jau galiu atvažiuoti pasiimti pasą. Viskas vyko Migracijos departamente, net ir nuotraukas vietoje padar?. Netruko pus? valandos, o aš savo rankose laikiau lietuvišką pasą. Su lietuviškais pavarde ir vardu. Štai tokia istorija.
Su kokiomis problemomis susid?rei tvarkydamas dokumentus?
Problem? nebuvo joki?, jos prasid?jo pasikeitus pavardę. Prad?kime nuo to, kad lenkai visiškai nemoka pavard?s ištarti lietuviškai. Kur tik nueinu, ? bet kokią ?staigą, privalau parodyti pasą, jiems neišeina parašyti lietuviškus vardą ir pavardę. Didžiausia problema ? raid?s v, y ir i. Parodau pasą, pakartoju pavardę, tada jiems pasidaro aiškiau ir po vieną raidę pradeda rašyti.
M?s? krašte n?ra daug pavardę pasikeitusi? asmen?. Kod?l, Tavo nuomone, žmon?s neskuba to daryti?
Čia, manau, n?ra problema pinigai ar važin?jimas po ?vairias institucijas. Sunku net apibr?žti, kod?l žmon?s to nepadaro. Sakykim, vyresniems žmon?ms to jau nebereikia, o jaunesni gal ir bijo. Jaunimas, kuris studijuoja Lietuvoje ir sieja savo ateit? su Lietuva, gal pavardes ir vardus pasikeis, bet tie, kurie lieka gyventi Lenkijoje, pavyzdžiui, dirba Suvalkuose, nenori, kad iš šalies b?t? matoma, jog jie lietuviai. Gal kiek g?dijasi savo lietuvišk? šakn?. Juk mes iš lenk? pus?s nuolat jaučiame tokią ?lazdą?. Lenkai savotišku b?du mus, šio krašto gyventojus, nuolat niekina.
Nat?ralu sulietuvinti savo vardą ir pavardę. Kod?l m?s? vardai ir pavard?s lietuviškai užrašyti tik kapin?se ir, atrodo, visai legaliai, nes net lenkai d?l to niekada gyvenime niekam nepriekaištavo. Aš kažkada gird?jau lenką sakant, kad ?geras lietuvis, tai miręs lietuvis?.
Nesigaili sulietuvinęs vardą ir pavardę? Ar d?l to teko patirti pasityčiojim?, ?žeidim??
Priešingai, esu patenkintas, kad pasikeičiau pavardę. Vis? pirma labiau jaučiuosi esąs lietuvis. Tad ir Lietuvoje, ir Lenkijoje galiu drąsiau žengti.
Kartą muitin?je Lietuvos pasienietis, matydamas, kad mano automobilis tur?s lenkišką registracijos numer?, iš karto su manim ?m? kalb?ti lenkiškai. Man pasakius, kad esu lietuvis, pasienietis tar?: ?Koks tu lietuvis, jeigu turi lenkišką pavardę??. Dabar mano asmens tapatyb?s kortel? su lietuviška pavarde ? tarsi ?rodymas, kad esu tikras lietuvis.
Draugai kartais juokdavosi. Sak?, kad dabar juokingai skamb?s, nes visi lenkai sakys ?Vytautasas Kalesinskasas?. Mano nuomone, tur?t? sakyti ?Vytautas Kalesinskas?. Aš nesutinku, kad kitaip tart? mano pavardę.
Vytautas Kalesinskas su ?Dz?kijos? choru
Pernai, kai buvau Kanadoje, mačiau savo akimis, kaip lenkai tyčia prašo savo lenkiškas pavardes ir vardus tarti angliškai. Pavyzdžiui, toks Krzysztof Słabinski nor?jo b?ti vadinamas Kristopher Slabinski. Nežinau, gal ir m?s? krašto žmon?ms, gyvenantiems toje gražioje ir turtingoje šalyje, ateina mintis vadinti save angliškai?
Man nepatinka, kad dabar užsienyje gyvenantys lietuviai negali taip paprastai gauti Lietuvos Respublikos pilietyb?s. Man atrodo, kad šis klausimas tur?t? b?ti sprendžiamas kitaip, kad Lietuvos pilietyb? užsienyje gyvenantiems lietuviams tur?t? b?ti suteikiama paprasčiau. Gal tuomet mes b?tume mažiau pažeidžiami? Gal tada vardus ir pavardes daugiau žmoni? nor?t? pasikeisti?
Ar skatini artimus žmones pakeisti pavardę?
Man atrodo, kad tai kiekvieno žmogaus asmeniškas reikalas, ir tik jis pats gali tai nuspręsti. Jeigu kas manęs klaust?, aš savo nuomonę pasakyčiau ? keiskit?s ir nieko nelaukite. Pasikeitus pavardę ir vardą šiame krašte išlaikyti lietuvybę bus žymiai paprasčiau.
D?koju už pokalb?.
www.punskas.pl Birut? Baguckait?
Tautiečiai , gyvenantys lenkiškuosiuose suvalkuose , yra iškilesni lietuviai nei nemaža dalis esanči? T?vyn?je. Pagarba ponui Vytautui.
Aprašytos biurokration?s proced?ros atbaido ne vieną norint? ?gyti Lietuvos pasą. Manau Migracijos departamentas seniai užmiges ant savo laur? vainiko. Beje kaip ir pats direktorius. Valstyb? laiko prerogatyva ieškoti paprastesni? keli? ir b?d? Gudijos pilieči? patekimui ? Lietuvą ( nejaugi 800 000 gudijos gyventoj? yra lietuviai ?) ir palieka palenk?s lietuvi? ?teisinimą savieigai. G?da Mogracijos departamento direktoriui Almantui Gav?nui.
gražu, kad taip šiuo pavyzdžiu pasekt? ir patys Punsko savivaldyb?s tarnautojai, ir lietuvi? organizacij? veik?jai
„Pasikeitus pavardę ir vardą šiame krašte išlaikyti lietuvybę bus žymiai paprasčiau“ – labai paprasta ir teisinga mintis. Imkime pavyzd? iš Vytauto.