Svarbus gavėnios laikotarpio akcentas yra Kryžiaus kelias. Punsko bažnyčioje jis einamas kiekvieną gavėnios penktadienį 18.00 val. „Kryžiaus kelias yra svarbi gavėnios praktika, kuri mūsų širdis uždega troškimu pamilti Jėzaus kryžių, – sako Punsko parapijos vikaras Marius Talutis. – Tik pamilę Jėzaus kryžių, savo kryžių ir savo kančią priimsime kaip išganymą. Kryžiaus negalima abejingai adoruoti. Jo …
Balstogės vaikai mokosi suprasti M. K. Čiurlionį
Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-ąsias metines LR konsulato Seinuose iniciatyva š. m. sausio 19 d. Balstogėje buvo atidaryta M. K. Čiurlionio darbų paroda, kurią iki š. m. kovo 31 d. galima lankyti Balstogės kultūros centre (Centrum im. Ludwika Zamenhofa, Warszawska g. 19). Paroda sulaukia ne tik suaugusių miesto gyventojų ir svečių dėmesio. Balstogės kultūros centre …
Toliau skaityti „Balstogės vaikai mokosi suprasti M. K. Čiurlionį“
Punskiečiai apdovanojo Lietuvos Seimo narius
Kovo 10 d. punskiečiai Lietuvos parlamento rūmuose LR Seimo nariams įsegė trispalves juosteles. sb, punskas.pl
Istorijos paveldo konferencijos pranešimų temos
2018 m. kovo 17 d. (šeštadienį) 10.00 val., minint Knygnešių dieną ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį, Punsko savivaldybės salėje vyks istorijos paveldo konferencija. Konferencijos pranešimai: Knygnešiai – lietuvių tautinio atgimimo dalyviai Punsko, Seinų ir Lazdijų krašte BENJAMINAS KALUŠKEVIČIUS (kraštotyrininkas, daugelio knygų apie knygnešius autorius), Kaunas Povilas Matulevičius Punsko ir Seinų krašto knygnešių konteksteSIGITAS BIRGELIS …
Toliau skaityti „Istorijos paveldo konferencijos pranešimų temos“
Krepšinio turnyras, skirtas Lietuvos 100-mečiui
2018 m. kovo 14 dieną Punske vyko krepšinio turnyras, skirtas Lietuvos 100-mečiui. Jame dalyvavo Punsko, Suvalkų, Kauno ir Alytaus A. Ramanausko-Vanago vidurinių mokyklų krepšinio komandos. Laimėjo Alytaus krepšininkai. Punskiečiai buvo antri. sb, punskas.pl
„Kas man tarnaus, tą pagerbs mano Tėvas“
Tarp atėjusių per šventes Dievo pagarbinti buvo ir graikų. Jie kreipėsi į Pilypą, kilusį iš Galilėjos miesto Betsaidos, prašydami: „Gerbiamasis, mes norėtume pamatyti Jėzų!“ Pilypas nuėjo ir pasakė Andriejui, paskui jie abu – Andriejus ir Pilypas – atėję pranešė Jėzui. O Jėzus jiems tarė: „Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus. Iš tiesų, …
Rasa Juknevičienė Kovo 11-osios minėjime Punske
Kovo 11-osios Akto signatarė bei LR Seimo narė Rasa Juknevičienė lankėsi Seinų ir Punsko krašte 2018 m. kovo 11 d. Berznyko kapinėse ji pagerbė 1920 m. žuvusių Lietuvos karių atminimą, Seinuose padėjo puokštę gėlių prie lietuvių poeto ir vyskupo Antano Baranausko paminklo, Punske dalyvavo šv. Mišiose ir iškilmingame minėjime Punsko LKN. Kovo 11-osios Akto signatarė …
Toliau skaityti „Rasa Juknevičienė Kovo 11-osios minėjime Punske“
Mes Lietuvoje. Alicija Valinčiūtė-Juškienė
Nemažai Punsko Kovo 11-osios licėjaus absolventų studijas renkasi Lietuvoje. Baigę aukštuosius mokslus, kai kurie iš jų pasilieka čia gyventi ir dirbti. Žinių apie jų darbą bei veiklą galima aptikti Lietuvos žiniasklaidoje. Jų likimai ir mūsų kraštui neabejingi. Alicija Valinčiūtė-Juškienė Grynakraujė dzūkė Alicija Valinčiūtė-Juškienė, kilusi iš Agurkių kaimo, įsikūrė Lietuvos pajūrio kurorte Palangoje. Kauno Vytauto Didžiojo …
Toliau skaityti „Mes Lietuvoje. Alicija Valinčiūtė-Juškienė“
A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Branginkime mūsų valstybės laisvę
Kovo 11-ąją Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago dukters Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės pasakyta kalba. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadove profesoriau Vytautai Landsbergi, linkiu jums greičiau sveikti. Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Ekscelencijos ambasadoriai, Bažnyčios hierarchai, signatarai, Seimo nariai, …
Toliau skaityti „A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Branginkime mūsų valstybės laisvę“
Lietuvos ambasadoje Lenkijoje paminėtos Nepriklausomybės atkūrimo 28-osios metinės
Šeštadienį, kovo 10 dieną, Lietuvos ambasadoje Lenkijoje paminėjome Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Susirinkusius su švente pasveikino ambasados ministras patarėjas Audrius Žulys. Ačiū Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatro artistams ir teatro vadovei Jolantai Malinauskaitei-Vektorienei už spektaklį „Kelkite“ ir lietuviškas dainas!Nuotraukose – akimirkos iš Kovo 11-osios šventės ambasadoje. pl.mfa.lt/pl/lt/
Kovo 11-oji Punske. Koncertas
2018 m. kovo 11 dieną Punsko lietuvių kultūros namuose vyko Kovo 11-osios minėjimas. Dalyvavo Kovo 11-osios akto signatarė Rasa Juknevičienė. Koncertavo licėjaus meno kolektyvai: choras „Pašešupiai“ (vad. Dainius Pavilonis) ir šokių grupė „Šalčia“. sb, punskas.pl
„Pasaulio lietuvis“ turi naują redaktorę
Nuo 2018 metų vasario numerio „Pasaulio lietuvio“ žurnalą redaguoja rašytoja Sandra Bernotaitė. Žurnalo skiltyje „Redaktorės žodis“ ji rašo: „Žurnalas šiuo metu išgyvena įdomų etapą, kurio metu formuojasi solidus, bet jaunėjantis ir modernus veidas. Atiduoti pagarbą patirčiai ir priimti ateities iššūkius, praplėsti skaitytojų auditoriją, pritraukiant visų kartų pasaulio lietuvius, įsiklausyti į diasporos balsus ir kontempliuoti giluminius bendruomenės …
Vladimiras Laučius. Bailių puota ant Kovo 11-osios drąsos griuvėsių
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Kovo 11-oji – „tai mūsų drąsos, stiprybės ir vienybės šventė”. Ir jis teisus. Ypač į pirmą vietą iškeldamas drąsą, nes būtent ši klasikinė dorybė buvo labai svarbi iškovojant Lietuvos laisvę. Tačiau kad ir kaip gražiai švęstume savo drąsą, gyvename ganėtinai bailioje visuomenėje, kuriai tik laki vaizduotė ir wishful thinking galėjo leisti …
Toliau skaityti „Vladimiras Laučius. Bailių puota ant Kovo 11-osios drąsos griuvėsių“
Kun. Robertas Grigas. Suverenumo atsisakymo pasekmės: Sekmadienis Ltd. vs Lietuva
Ar kas beprisimena vieną pirmųjų Lietuvos laisvės sąjūdžio reikalavimų merdinčiai sovietų imperijai 1988–1990 m.? Tai buvo reikalavimas, kad Lietuvos įstatymai turėtų viršenybę Maskvos („sąjunginių“) įstatymų atžvilgiu. Nuosekliai šito siekėme ir pasiekėme. Taip buvo laimėtas realus, juridinis Lietuvos savarankiškumas, atmestas teisinis svetimos valstybės, vakarykštės okupantės diktatas. Galėjome numatyti, kad nieko gero neatneš atvirkštinis veiksmas – …
Toliau skaityti „Kun. Robertas Grigas. Suverenumo atsisakymo pasekmės: Sekmadienis Ltd. vs Lietuva“