Trisdešimt Poezijos pavasarių (2). Šventės verpetuose

De­vin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je Lie­tu­vo­je pri­si­min­ta, kad ir užsienyje lie­tu­vių poe­tų bū­ta. Per ge­le­ži­nę už­dan­gą pra­si­skverb­da­vo lie­tu­vių iš­ei­vių B. Braz­džio­nio, K. Bra­dū­no, A. Ny­kos-Ni­liū­no bei ki­tų lie­tu­vių poe­tų ei­lės, ku­rios pog­rin­dy­je bu­vo per­duo­da­mos iš ran­kų į ran­kas, su pa­si­gar­džia­vi­mu skai­to­mos. Su­si­do­mė­ta ir Len­ki­jos lie­tu­vių kū­ry­ba. Len­ki­jos lie­tu­vių ei­les kont­ra­ban­da ga­ben­da­vo į Vil­nių ten vyks­tan­tys stu­den­tai. Šių ei­lu­čių au­to­riaus ei­lė­mis su­si­do­mė­jo ta­da jau­nų­jų ta­len­tų glo­bė­jas, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Li­te­ra­tū­ros ka­ted­ros ve­dė­jas poe­tas Mar­ce­li­jus Mar­ti­nai­tis. Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­go­je su­ma­ny­ta už­megz­ti li­te­ra­tū­ri­nius ry­šius su Puns­ko ir Sei­nų kraš­tu. Li­te­ra­tū­ri­nių kon­tak­tų su Len­ki­jos lie­tu­viais ir pra­ei­ty bū­ta, bet jie bu­vo menki. 1955 m. pir­ma­sis Len­ki­jos lie­tu­vius ap­lan­kė poe­tas Teo­fi­lis Til­vy­tis. 1957-aisiais sau­sa­kim­ša Puns­ko ki­no sa­lė plo­ji­mais pa­si­ti­ko poe­tą ir li­te­ra­tū­ros kri­ti­ką Kos­tą Kor­sa­ką. 1959-ai­siais Puns­ko kul­tū­ros na­muo­se gar­bin­gai su­tik­tas poe­tas Edu­ar­das Mie­že­lai­tis. Po 19 me­tų (1978 m.) Puns­ke sve­čia­vo­si poe­tas Eu­ge­ni­jus Ma­tu­ze­vi­čius.

Šv. Mišios Punsko bažnyčioje už 30 Poezijos pavasarių Punsko ir Seinų krašte. 2016 05 18

Įsi­min­ti­nais 1986-aisiais Lie­tu­vos poe­tai My­ko­las Kar­čiau­skas, Mar­ce­li­jus Mar­ti­nai­tis, ra­šy­to­jas Juo­zas Bal­tu­šis, at­vy­kę į Puns­ką, pra­dė­jo nau­ją li­te­ra­tū­ri­nių ry­šių pe­rio­dą. Sausakimšoje Puns­ko mo­kyk­los spor­to sa­lė­je jie su­si­ti­ko su šio kraš­to lie­tu­vių vi­suo­me­ne, kalbėjo apie lietuvių literatūrą, skaitė kūrybą. Tuomet jie net nenutuokė, kad yra Poezijos pavasario Lenkijoje pradininkai. Ausyse aidi Marcelijaus Martinaičio man ištarti žodžiai: „Kodėl neatvyksti į Poezijos pavasarį Lietuvoje?.. Sudėtinga? Per sieną neleidžia? Tai niekis. Negali atvykti pas mus, tai Poezijos pavasaris atvyks čia.“

Viskas, kas pirma: pirmoji meilė, pirmas kopimas į kalną, pirmasis apsilankymas Lietuvoje – yra nepakartojama, palieka gyvenime neišdildomą įspūdį.

2016 m. Poezijos vakaronė Punske. Šventė prasidėjo prie kun. M. Simonaičio suolelio

1987 me­tais Len­ki­jos lie­tu­vių žur­na­las „Auš­ra“ ra­šė: „Šiais me­tais Poe­zi­jos pa­va­sa­ris pra­žy­do ir Puns­ko kraš­te. Šios gra­žios šven­tės au­ku­rą už­de­gė Lie­tu­vos TSR liau­dies poe­tas Al­gi­man­tas Bal­ta­kis. Kar­tu su juo su­si­tik­ti su poe­zi­jos mė­gė­jais at­vy­ko poe­tai: Si­gi­tas Ge­da, Ra­mu­tė Sku­čai­tė, Al­gi­man­tas Bu­čys ir mū­sų tė­viš­kė­nas Si­gi­tas Bir­ge­lis. Su­si­ti­ki­mai vy­ko Na­vi­ny­kų ir Puns­ko mo­kyk­lo­se. Poe­tai skai­tė ei­lė­raš­čius, pa­do­va­no­jo kny­gų. Su­si­ti­ki­mus pa­puo­šė li­cė­jaus ir pra­di­nių kla­sių mo­ki­nių dainos, šo­kiai, ei­lė­raš­čiai. Mū­sų ma­žo­ji vi­suo­me­nė lauks ki­tos šven­tės.“

Pir­muo­sius ke­lis Poe­zi­jos pa­va­sa­rius pa­ves­ta or­ga­ni­zuo­ti Len­ki­jos jung­ti­nės dar­bi­nin­kų par­ti­jos Puns­ko sky­riui. Nuo 1989 me­tų Len­ki­jos lie­tu­vių draugi­jos var­du Poe­zi­jos pa­va­sa­rius ren­gia šių ei­lu­čių au­to­rius. Poe­zi­jos pa­va­sa­ris ra­do tvir­tą vie­tą Len­ki­jos lie­tu­vių kul­tū­ri­nių ren­gi­nių ka­len­do­riu­je, gra­žiai įau­go į šio kraš­to li­te­ra­tū­ros dir­vo­že­mį.

* * *

 Pir­mie­ji vie­nos die­nos Poe­zi­jos pa­va­sa­riai ap­si­lan­ky­da­vo vie­no­je ki­to­je mo­kyk­lo­je, už­suk­da­vo pie­tų pas ku­rį nors pa­si­tu­rin­tį šio kraš­to ūki­nin­ką. Vė­liau, kai Poe­zi­jos pa­va­sa­rio ren­gi­nių pa­gau­sė­jo, pra­dė­ta or­ga­ni­zuo­ti dvie­jų, dar vė­liau ir tri­jų die­nų li­te­ra­tū­ri­nius su­si­ti­ki­mus. Sve­čiai ap­si­lan­ky­da­vo Puns­ko, Pri­sta­vo­nių, Na­vi­ny­kų, Kras­na­vo, Vi­du­gi­rių, Kras­na­grū­dos mo­kyk­lo­se, Su­val­kų lie­tu­vių „Vie­ny­bės“ klu­be, pa­ke­liau­da­vo po Su­val­ki­ją, gro­žė­jo­si Smal­ny­kų gam­to­vaiz­džiu, Šiur­pi­lio pi­lia­kal­niais, Še­šu­pės ir An­čios slė­niais, vie­nu gi­liau­sių Eu­ro­po­je Juo­do­sios An­čios eže­ru.

Prieš sep­ty­ne­rius me­tus pra­dė­ta reng­ti poe­zi­jos va­ka­ro­nė prie jot­vin­gių pi­lia­kal­nio Eg­li­nė­je su­­lau­kė di­de­lio at­gar­sio ne tik tarp Len­ki­jos lie­tu­vių.

„(…) Pir­mą va­ka­rą ūki­nin­ko Jo­no Ju­dic­ko že­mėj, – ra­šė 1998 m. LRS sa­vait­raš­tis „Li­te­ra­tū­ra ir me­nas“, – ant Eg­li­nės pi­lia­kal­nio, su­ži­no­jom čia bu­vus di­de­lę sū­du­vių (jot­vin­gių) pi­lį, sto­vė­jus vi­są tų pi­lių gran­di­nę – vie­na pi­lis nuo ki­tos to­kiu at­stumu, kad dūm­lau­žių sig­na­lai bū­tų ma­tyt. Mes ma­tė­me Lie­tu­vą. Lie­tu­va mū­sų va­ka­ro­nės lau­žo gal ne: kū­re­nom jį pa­pė­dėj. Bet Puns­ko „Al­nos“ folk­lo­ro an­samb­lio, Kaz­lų Rū­dos „Gi­rių vers­mės“ li­te­ra­tų klu­bo, šių apy­lin­kių žmo­nių ir mū­sų vi­sų dainos Lie­tu­voj gal ir bu­vo gir­dėt. Ko ge­ro, net ir ga­lin­gas T. Vai­sie­tos bal­sas, kai dar ant pi­lia­kal­nio V. Krė­vės „Mil­žin­ka­pį“ kė­lė. Su „Al­na“ pri­si­dai­na­vau, pri­si­šo­kau – kaip jau se­niai… Pas­kiau tuos jau­nus daina­vu­sius vei­dus re­gė­jau tai vie­noj, tai ki­toj kai­mo mo­kyk­loj: daugiau­sia tai – pla­to­kai pa­bi­rę mo­ky­to­jai, ku­riuos bent kar­tą per sa­vai­tę va­do­vas Vi­tas re­pe­ti­ci­jon su­bu­ria. (…) iki iš­nak­tų ke­lia­vom Lie­tu­vos, o pas­kui Ka­ra­liau­čiaus sri­ties pa­sie­niu, ke­lia­vom po mū­sų są­mo­nė­je vis dar blan­kų, o iš tik­ro to­kį svar­bų Ma­žo­sios Lie­tu­vos pa­kraš­tį, iš­vy­dom ne­ti­kė­tas K. Do­ne­lai­čio, I. Si­mo­nai­ty­tės ir ki­tas vie­tas, kol nu­ke­lia­vom lig Di­džių­jų Mo­zū­rų eže­rų, pa­sto­vė­jom prie vo­kie­čių dar 1909 m. sta­ty­to at­mi­ni­mo kry­žiaus mi­sio­nie­riui Bru­no­nui, tai­gi tam pa­čiam, ku­rio var­das ne­at­sie­ja­mas nuo Lie­tu­vos 1000-me­čio ka­rū­nos spin­de­sio… O iš­vis svar­biau­sia, mie­liau­sia, gra­žiau­sia – tie su­si­ti­ki­mai mo­kyk­lo­se, tie vai­ku­čiai, ku­riems maž­daug tiek, kiek ir Poe­zi­jos pa­va­sa­riui šia­me kraš­te, tie sma­giai „tar­miuo­jan­tys“, kai mums pa­si­ro­dy­da­mi vis dek­la­muo­ja, dainuo­ja… re­gis, „tar­miuo­jan­tys“ net kai šne­ka: gy­va au­ten­tiš­ka kraš­to kul­tū­ra, čia dyg­stan­ti ir že­lian­ti. (…) „Auš­ros“ rim­toj lei­dyk­loj (tu­rin­čioj ir sa­vo spaus­tu­vę) bu­vo­me penk­ta­die­nio ry­tą, ga­vom jos lei­džia­mos „Auš­ros“ – Len­ki­jos lie­tu­vių dvisa­vai­ti­nio žur­na­lo nu­me­rį… Sei­nuo­se bend­ra­vo­me su Len­ki­jos lie­tu­vių draugi­jos pir­mi­nin­ku Pet­ru Mak­si­ma­vi­čiu­mi ir ki­tais, su Sei­nų vai­kais (jie, de­ja, sa­vo mo­kyk­lė­lės ne­tu­ri, tik no­rin­tiems – tri­jų lie­tu­vių kal­bos pa­mo­kų per sa­vai­tę „pri­dėč­kas“…). Bu­vo­me Lie­tu­vos kon­su­la­te, pa­žiū­rė­jom į Lie­tu­vių kul­tū­ros cent­ro, šį­met gal bai­gia­mo reng­ti, sie­nas. Pa­dė­jo­me gė­lių vys­ku­pui An­ta­nui Ba­ra­naus­kui Sei­nų ka­ted­roj, – duok­die ki­tą­kart jau prie pa­mink­lo.“

2003 m. Poe­zi­jos pa­va­sa­rio ren­gi­niai pa­sie­kė Var­šu­vą, kur sek­ma­die­nį „Li­tu­ani­cos“ klu­be, o pir­ma­die­nį Var­šu­vos uni­ver­si­te­to Bend­ro­sios kal­bo­ty­ros ir bal­ti­sti­kos ka­ted­ro­je pri­sta­ty­ta nau­ja Li­di­jos Šim­ku­tės ir Si­gi­to Bir­ge­lio poe­zi­jos kny­ga lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis „Iš to­li ir ar­ti“. Ant­ra­die­nį poe­zi­ja skai­ty­ta Puns­ko gim­na­zi­jo­je, Su­val­kų „Vie­ny­bės“ klu­be. Tre­čia­die­nį su­reng­ta Poe­zi­jos pa­va­sa­rio va­ka­ro­nė Eg­li­nė­je, ket­vir­ta­die­nį – li­te­ra­tū­ros va­lan­dė­lė Gi­žic­ke (prie šv. Bru­no­no kry­žiaus) bei Šven­ta­lie­pės ba­zi­li­ko­je. Penk­ta­die­nį – nuo­tai­kin­gas su­si­ti­ki­mas su lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­jų, įstai­gų ir sa­vi­val­dy­bės at­sto­vais, li­te­ra­tū­ri­nė va­lan­dė­lė Puns­ko li­cė­ju­je, o vi­du­die­nį, da­ly­vau­jant vi­soms lie­tu­viš­koms mo­kyk­loms, – įspū­din­ga poe­zi­jos prieš­pie­tė Al­bi­no Žu­kaus­ko tė­viš­kė­je Bu­be­liuo­se. Tos pa­čios die­nos va­ka­rą Sei­nuose, Lie­tu­vių na­muo­se, parodytas fil­mas „Poe­zi­jos pa­va­sa­ris Puns­ko ir Sei­nų kraš­te 2002“.

„Literatūros ir menas“ (2006-05-19, Nr. 3096) rašė: „2005 me­tais Poe­zi­jos pa­va­sa­ris pra­dė­tas tra­di­ci­niu pro­lo­gu. Ge­gu­žės 11 d. Puns­ko kul­tū­ros na­muo­se bei Su­val­kų M. Ko­nop­nic­kos vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je su­reng­tos lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros va­lan­dė­lės, ku­rio­se da­ly­va­vo B. Jo­nuš­kai­tė, G. Ado­mai­ty­tė bei šių eilučių autorius. Kal­bė­ta apie lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą bei ver­ti­mus į len­kų kal­bą, pri­sta­ty­ta ra­šy­to­jos Bi­ru­tės Jo­nuš­kai­tės ei­lė­raš­čių kny­ga „Vai­kas pra­ži­lu­siom akim“ (ją iš­lei­do Puns­ko „Auš­ros“ lei­dyk­la). Ren­gi­ny­je, pa­va­din­ta­me „Trys Poe­zi­jos pa­va­sa­rio die­nos“, da­ly­va­vo Lie­tu­vos poe­tai: Do­nal­das Ka­jo­kas, Liud­vi­kas Ja­ki­ma­vi­čius, Ma­ri­ja Mei­lė Ku­da­raus­kai­tė bei Vik­to­ras Ru­džians­kas. Sve­čiai sa­vo poe­zi­ją skai­tė Eg­li­nė­je, Puns­ke, Ko­vo 11-osios lie­tu­vių li­cė­ju­je, bei Kras­na­grū­dos pag­rin­di­nė­je mo­kyk­lo­je, ap­lan­kė prū­sų ir jot­vin­gių gy­ven­vie­tę Ši­lai­nė­je, Al­bi­no Žu­kaus­ko tė­viš­kę bei An­ta­no Ba­ra­naus­ko ka­pą Sei­nų ba­zi­li­ko­je. Poe­zi­jos pa­va­sa­rio pa­bai­ga lai­ky­ti­na prie Šiur­pi­lio pi­lia­kal­nio ge­gu­žės 22 d. įvy­ku­si va­ka­ro­nė, ku­rio­je da­ly­va­vo Su­val­kų lie­tu­viai, mū­sų kraš­to poe­tai bei li­te­ra­tai iš Pu­nios ir Aly­taus. Poe­zi­jos pa­va­sa­rį pra­tę­sė Puns­ko gim­na­zi­jos ir li­cė­jaus moks­lei­vės, ku­rios ge­gu­žės 24 d. da­ly­va­vo res­pub­li­ki­nė­je jau­nų­jų kū­rė­jų šven­tė­je moks­lei­vių poezijos skai­ty­muose. Ji vy­ko Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos klu­be Vil­niu­je.“

Sigitas Birgelis, punskas.pl